Jie kalba ne tik apie tiesioginę kovą su priešu. Štai amerikiečiai šauliai kilus karui spaustų kongresmenus padėti Lietuvai, o Ukrainoje veikę šauliai dalijasi karčiomis, savo akimis matytomis pamokomis.
„Turiu tėtį šaulį ir tai man suteikia motyvacijos. Tiesiog smagu yra bendrauti, visą laiką naujos patirtys ir pažintys, įvairios įdomios stovyklos“, – sako šaulė Gabija.
„Labai daug galimybių suteikia, daug žinių. Draugų galima susirasti, čia pabuvęs ir pats pasikeiti“, – teigia kita šaulė.
Kai kurie Lietuvoje gyvena laikinai, kiti atvyko tiesiai iš karo zonos. Ukrainoje taip pat veikia panaši į mūsų šaulius sukarinta organizacija.
„Žinote, aš taip pasakysiu, jau geriau viską mokėsiu, tačiau norėčiau, kad praktiškai to išbandyti nereiktų“, – sako Ukrainos kadetas Maksas.
Šauliai treniruojasi ne tik stadione, veiksmo netrūksta ir aplinkiniuose miškuose. Na, o kol jaunuoliai ugdo karinius įgūdžius, šaulių vadai diskutuoja strateginiais klausimais. Klaipėdoje Lietuvos šaulių sąjungos vadovybė susitinka su užsienyje veikiančiais šaulių padalinių atstovais.
Iš JAV atvykęs ten esančių kelių šimtų šaulių vadas pasakoja, kad su ginklais, kaip pas mus, šauliai miškuose nesitreniruoja. Sako, reikėtų užpildyti daugybę dokumentų, kad amerikiečiai tokią veiklą leistų. Tad šauliai Amerikoje užsiima daugiau patriotizmo ugdymo veikla.
„Mes esame patriotinė, kultūrinė, sportinė organizacija. Kadangi reikalinga, kad vaikai mokytųsi lietuvių kalbos, jog eitų į renginius, sportuotų“, – pabrėžia Šaulių sąjungos išeivijoje kuopos vadas Vytautas Jurevičius.
Panašia veikla užsiima ir jungtinis Belgijos, Nyderlandų bei Prancūzijos šaulių būrys.
„Suburti, ne, tikrai nebuvo sunku. Žmonės motyvuoti. Belgijos lietuviai ir taip motyvuoti, tai geopolitinė situacija buvo dar papildomas motyvas burtis visiems į būrį“, – tikina Belgijos ir Nyderlandų karalystės šaulių būrio vadas Laurynas Gerikas.
Šauliai veikė ir Ukrainoje, tačiau prasidėjus karui, dauguma grįžo į Lietuvą. Nerimavo, kad rusai gali pulti ir mus, tad nusprendė prisidėti prie gimtosios šalies gynybos bei skatinti visuomenę remti Ukrainą. Taip pat stengiasi Lietuvos šaulių sąjungos nariams perduoti pirmomis karo dienomis išmoktas pamokas.
„Nebuvo susitarimo tarp karinių pajėgų ir organizuotų žmonių, kurie vadinosi nacionaline oborona, kuri buvo sukurta, bet ne iki galo suderinta prie miestų savivaldybių. Jie ir šiandien yra, bet jau truputėlį kitokie, nes gavo labai daug pamokų“, – pasakoja Šaulių sąjungos vadovas Ukrainoje Robertas Gabulas.
Užsienyje veikiančių šaulių vadai kalba ir kuo išeivijoje veikiantys organizacijos padaliniai padėtų Lietuvai, jei kiltų karas. Sako, kartotųsi sovietmečio situacija, kai šauliai okupuotos Lietuvos patriotus rėmė finansais, informacija bei spaudė vietos valdžią reaguoti į komunistų nusikaltimus gimtinėje.
„Karo atveju yra renkama materialinė parama, automatiškai einame į visas įstaigas, Amerikos struktūras, kad būtų remiama pasipriešinimo kova“, – sako Šaulių sąjungos išeivijoje kuopos vadas Vytautas Jurevičius.
O tokia tikrai bus, tikina Lietuvos šaulių vadas. Rusijos pradėtas karas įrodė, kad lietuviai myli savo šalį ir pasiruošę ją ginti. Pirmoji banga į Šaulių sąjungą užsirašiusių žmonių buvo 2014-aisiais po Maidano įvykių, antroji, ir kur kas skaitlingesnė – Rusijos tankams įriedėjus į Ukrainos teritoriją.
„Įvairių žmonių, bet tokie turintys geresnį išsilavinimą, aukštesnes pajamas, nes vis tiek reikia ir priemonių įsigyti, ir uniformą nusipirkti, ir nario mokestį susimokėti, ir patriotu būti tuo pačiu. Tai yra tokie kitokie žmonės, kurie nori atiduoti Tėvynei, ką privalo, o ne tikisi kažko iš jos gauti“, – teigia Lietuvos šaulių sąjungas vadas Linas Idzelis.
Lietuvoje šiuo metu yra 14 000 šaulių. Jais gali tapti visi norintys nuo 11 metų.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
