šauliai

Seimas po pateikimo pritarė Aviacijos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) naudojamus bepiločius orlaivius priskirti Lietuvos kariuomenei. Už šią iniciatyvą balsavo 110 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 10 parlamentarų. Pasak pataisų iniciatoriaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, tai sudarytų sąlygas LŠS turimus droninius pajėgumus geriau integruoti į krašto apsaugos sistemą.

Netylant kalboms apie Rusijos grėsmę NATO, kai kurie aukšto rango karininkai prabilo apie ginkluotės, technikos ir atsargų trūkumą Lietuvos kariuomenėje. Resursų trūksta ne tik kariškiams – aiškėja, kad prastai aprūpinti rezervistai, šauliai. Lietuvos šaulių sąjungos narys, kandidatas į prezidentus Aurelijus Veryga prisiminė realią situaciją, kai per pratybas dėl ginkluotės trūkumo dalis šaulių negalėjo kokybiškai treniruotis.

Vakarų (jūros) šaulių 3-oji rinktinė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino, kad šis šeštadienis jų šauliams buvo kitoks. 314 mokomosios jūrinės kuopos šauliai ruošėsi pratyboms, kai kuopos vadas Valerijus sulaukė skambučio iš Priekulės seniūnijos gyventojos, kuri turi žirgyną ir šauliai nedelsdami išvyko į pagalbą. Nuvykus į vietą paaiškėjo, kad reikia išgelbėti tris žirgus kurie dėl Minijos upės yra potvynio paveiktoje teritorijoje.

Tradicinės tarptautinės šaudymo į skriejančius taikinius varžybos „Vilnius Grand Prix“ šįmet buvo ypač gausios svečių iš užsienio. Didysis prizas iškeliavo į Estiją. „Visi svečiai išvyko labai patenkinti. Džiugu buvo matyti tokį būrį svečių ir dar tokios puikios nuotaikos. Islandai ir Kipro atstovai pažadėjo, kad kitąmet grįš su dar didesniu būriu šaulių, nes jiems, kaip ir Lietuvos šauliams, labai patiko“, – sakė turnyrą organizavęs „VG Shooting Academy“ vadovas Virgilijus Grybė.

Ukrainoje tebesitęsiant karui, į Lietuvos šaudyklas plūsta lietuviai, norintys išmokti taikliai šaudyti, tinkamai valdyti ir prižiūrėti ginklus. Pasak tokių mokymų organizatorių, žmonių, norinčių mokytis kariauti, antplūdį jie pajuto karo pradžioje. Šaudyti veržėsi įvairių specialybių atstovai, dalis jų įsigijo ir ginklus ir dabar nuolat tobulina šaudymo įgūdžius. Atvirų durų diena šaudykloje Jonavos pašonėje priviliojo kelias dešimtis entuziastų.

Užsienyje veikiantys Lietuvos šaulių sąjungos nariai taip pat pasiryžę ginti Tėvynę, jei prireiktų. Tai garantuoja Klaipėdoje susitikę visų kitose šalyse esančių šaulių vadai. Jie kalba ne tik apie tiesioginę kovą su priešu. Štai amerikiečiai šauliai kilus karui spaustų kongresmenus padėti Lietuvai, o Ukrainoje veikę šauliai dalijasi karčiomis, savo akimis matytomis pamokomis. „Turiu tėtį šaulį ir tai man suteikia motyvacijos.

Lietuvos šauliai buria visus norinčius prisidėti tvarkant kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo vietas – kai kur reikia aptvarkyti kapavietes, atnaujinant paminklines lentas. Prie šios iniciatyvos atsigręžti į žuvusiuosius už Lietuvos laisvę jungiasi ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, prašydamas atsiliepti visus tuos, kas žino dar netyrinėtas kovotojų žūties ar palaidojimo vietas.

Lietuvoje reikėtų surengti visuotinius pilietinio pasipriešinimo mokymus, sako Šaulių sąjungos vadovas Linas Idzelis. Anot jo, mokymai turėtų vykti kiekvienoje savivaldybėje ir turėtų būti kartojami bent kelerius metus, kad išryškėtų didžiausios pilietinio pasipriešinimo strategijos spragos ir jos būtų išspręstos. Neseniai Rusijoje atlikta sociologinė apklausa rodo, kad trečdalis rusų pateisintų karinius veiksmus prieš Baltijos šalis.

Premjerė Ingrida Šimonytė naujuoju Lietuvos šaulių sąjungos vadu siūlo skirti pulkininką leitenantą Liną Idzelį. „Naujuoju Šaulių sąjungos vadu mano yra siūlomas skirti pulkininkas leitenantas L. Idzelis, kuris yra profesinė skaro tarnybos karys, tarnybą kariuomenėje pradėjo 1992 metais, nuo to laiko turi labai įspūdingą karjerą, įvairių veiklų, pozicijų ir atsakomybių, baigęs studijas Baltijos gynybos koledže“, – trečiadienį pristatydama kandidatūrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komite...