„Aš sakyčiau, kad galbūt ne persvarstyti, bet įdėti vieną kitą naują nuostatą, dėl kurios galėtume susitarti, tikrai būtų prasminga“, – antradienį interviu LRT televizijai sakė parlamento vadovė.
Susitarimas pasirašytas dar 2022-aisiais
Parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022-ųjų vasarą. Vis tik dalis politikų sako, kad jį reikia peržiūrėti, dokumente numatant įsipareigojimą užtikrinti sklandų vokiečių brigados priėmimą, šauktinių reformos įgyvendinimą.
Be kita ko, praėjusį rudenį dėl Vidaus reikalų ministerijos vykdomos Viešojo saugumo tarnybos reformos iš susitarimo pasitraukė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę pakvietė partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.
Tarp svarstomų variantų – naujas gynybos mokestis ar didesni pridėtinės vertės, pelno mokesčio tarifai. Šie pokyčiai galėtų įsigalioti nuo kitų metų.
Tokį kvietimą teigė gavusi ir V. Čmilytė-Nielsen, tačiau ji pabrėžė, kad ši diskusija greičiausiai persikels į Seimą.
„Aš manyčiau, kad reikia lanksčios gynybos strategijos, nuolat reaguojant į besikeičiančią aplinką“, – sakė parlamento vadovė.
Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
