Nuo COVID-19 pasiskiepijusiems asmenims po kontakto su šia liga sergančiu asmeniu izoliuotis neprivaloma – yra rekomendacija po kontakto atlikti testą. Kai kurie gyventojai nesupranta tokios tvarkos ir įžvelgia pavojų, kad gali užsikrėsti nuo galimai sergančių paskiepytų asmenų.
Baiminasi užsikrėsti
Į portalą tv3.lt kreipėsi susirūpinęs skaitytojas. Vyras pasakoja, kad jo žmona yra mokytoja ir kiekvieną dieną kontaktuoja su daugybe žmonių.
Nuo COVID-19 ji pasiskiepijo dar pavasarį, kiek vėliau vakciną gavo ir jos sutuoktinis, tačiau saugi nesijaučia ne tik pati mokytoja, bet ir jos šeima.
Vyro teigimu, COVID-19 susirgo žmonos bendradarbės mokyklinio amžiaus dukra. Dukra izoliuojasi namuose, o jos mama esą ir toliau eina į darbą, nes yra pasiskiepijusi.
Pagal dabar galiojančią tvarką izoliuotis privalo imuniteto COVID-19 neturintys asmenys. Imunitetą turintys asmenys izoliuotis neprivalo, jiems rekomenduojama ne anksčiau nei trečią dieną po kontakto pasidaryti koronaviruso testą, tačiau jis nėra privalomas.
„Klausimas, ar tai yra logiškas ir sąmoningas elgesys. Kaip suprantu, tai yra leidžiama daryti įstatymu, bet kokie šansai, kad tas žmogus neplatina COVID-19? Užsikrečia ir pasiskiepiję“, – tv3.lt rašo vyras.
Skaitytojas nerimauja, kad atlaisvinus ribojimus ir izoliacijos tvarką pasiskiepijusiems asmenims ir toliau savotiškai sudaromos sąlygos virusui plisti bei naujų užsikrėtimų skaičiams augti.
Vyras pasakoja, kad jaudinasi dėl savo žmonos, kadangi rizika jai užsikrėsti virusu mokykloje ir taip yra aukšta.
„Mokykloje, kurioje ji dirba, beveik kas dieną nustatomas bent vienas atvejis. O galimai užsikrėtę žmonės ir toliau gali eiti, kur nori. Kur žiūri valdžia, kokia čia tvarka?“ – piktinasi skaitytojas.
Be to, saugus nesijaučia ir pats vyras: „O kas, jei ir man parneš iš mokyklos ar netyčia užkrės tėvus?“
Čaplinskas: reikia koncentruotis į kelias apsaugos priemones
Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas pastebi, kad koronavirusas tarp žmonių šiuo metu cirkuliuoja plačiai. Tikėtina, kad su šiuo virusu gyvensime dar ilgai.
Pasak profesoriaus, viruso riziką sumažinti pavyktų tik visiems gyventojams bendrai susitelkus.
„Bendras suvokimas turėtų būti toks, kad niekada negali žinoti, kada šalia tavęs gali būti žmogus, kuris gali skleisti virusus į aplinką. Atitinkamai ir pasiskiepijęs žmogus, jeigu jis prikvėpavo viruso infekcinę dozę, tam tikrą laiką jis irgi gali skleisti jį į aplinką, tik daug trumpesnį laiką negu kiti“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.
Būtent dėl to, kaip sako specialistas, nuolat ir yra akcentuojama, kad kovojant su pandemija reikia koncentruotis ne į vieną priemonę, o kelias. Profesorius primena, kad iki šiol kone svarbiausia prevencinė priemonė išlieka nebūtinų kontaktų apribojimas. Reikėtų vengti vietų, kuriose yra daug žmonių.
„Darbas – kita šneka. Belieka, kad darbe reikia nuolat naudoti žinomas apsaugos priemones. Tai yra, teisingai dėvėti kaukę, du trečdaliai nosies turi būti uždengta. Žiūrėkite, kiek vaikšto, kiek matome, net televizijos studijoje sėdi ir žmogus šneka užsidėjęs kaukę, nosis neuždengta. Tai reiškia, kad nėra įgūdžio, supratimo.
Reikia nuolat valyti, dezinfekuoti paviršius, vėdinti patalpas. Dar geriau, kas jau gali, supranta, kad statytų oro dezinfekavimo sistemas, jos yra įperkamos“, – sako S. Čaplinskas.
S. Čaplinskas mano, kad dabar saugoti save ir aplinkinius nuo koronaviruso plitimo iš esmės yra kiekvieno gyventojo asmeninė atsakomybė.
„Iš vienos pusės, yra asmeninė atsakomybė, iš kitos, atsakomybė ne tik prieš save, bet ir prieš savo kolegas, šeimos narius ir taip toliau. Kiek įmanoma (reikia – aut. past.) mažinti riziką. Visai jos išvengti nepavyks taip, kad būtų nulis COVID-19, kad niekas nebeužsikrėstų. Eliminuoti šio sukėlėjo Lietuvoje nepavyks, niekur jo nepavyks eliminuoti“, – teigia S. Čaplinskas.
Profesoriaus manymu, net ir pasiskiepijusiems žmonėms po kontakto su sergančiuoju reikėtų atlikti koronaviruso tyrimus.
„Pagalvokime patys – virusas plačiai cirkuliuoja. Jeigu mes tiriame, sužinome, kad žmogus turėjo didelės rizikos kontaktą, o ar jis užsikrėtė ar ne, nėra aišku. Jeigu netirsime, tai net nežinosime, jeigu testavimo apimtys sumažės, to nežinosime, vėl bus taip, kad apgausime patys save, o ne virusą“, – komentuoja S. Čaplinskas.
Siūlo izoliuoti ir skiepytus
Klausimų apie tai, kodėl pasiskiepiję žmonės po kontakto su sergančiu asmeniu nėra izoliuojami, kėlė ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Pasak mero, nelogiška, kad pasiskiepiję asmenys, turėję aukštos rizikos kontaktą su sergančiu COVID-19 asmeniu nėra izoliuojami. Meras pastebi, kad COVID-19 gali sirgti ir pasiskiepiję žmonės, todėl, pasak A. Visocko, po aukštos rizikos kontakto izoliuojami turėtų būti ir jie.
„Tarkime, mano vaikas parėjo iš mokyklos, jis susirgęs, jo testas rodo, kad jis serga. Aš turiu galimybių pasą. Įsivaizduokite, ką pagal dabartinę tvarką aš galiu daryti?
Galiu eiti į prekybos centrą, visur kitur, vaikščioti atsipūtęs ir platinti virusą, nes aš potencialiai taip pat susirgęs, o tą dalyką sužinosiu tik gal po penkių ar septynių dienų, kai tai parodys testas. Greičiau prie jo prieiti neįmanoma. Vadinasi, visą tą laiką galėčiau legaliai platinti virusą. Tokia yra dabartinė mūsų tvarka, tiesiog neprotinga“, – tv3.lt sakė A. Visockas.
Meras siūlo, kad tokiu atveju, kai pasiskiepijęs asmuo turi sąlytį su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, ir pasiskiepijęs asmuo turėtų būti izoliuojamas. A. Visocko nuomomone, toks asmuo turėtų gauti nedarbingumo pažymėjimą, išsitirti ir į darbą grįžti tik įsitikinęs, kad neserga.
„Kitaip mes tikrai ligą plėsime savo rankomis ir patys dejuosime, kad ligoninė užsikimšusi. Antilogiški sprendimai“, – sakė A. Visockas.
Sprendimus priimti siūlė įmonėms
Savo pastebėjimais dėl izoliacijos meras dar rugsėjį pasidalino socialiniuose tinkluose. Įrašą jis sako skyręs didelėms gamybos įmonėms.
„Kur dingo tos gamybos įmonės, kurios sakė, kad joms blogai, jei sergantis žmogus ateina į darbą, nes jis gali užkrėsti visą liniją ir teks stabdyti? Čia ir yra tos dienos, kai reikia, kad žmogus, kurio namiškis serga, nežiūrint, turi galimybių pasą, ar neturi, nes visi serga dar po kartą ir čia ne paslaptis, būtų atitrauktas ir kad įmonės nebūtų uždarytos“, – teigė A. Visockas.
A. Visocko teigimu, į jo pasiūlymą iš karto sureagavo savivaldybės administracija, jos darbuotojai išėjo dirbti nuotoliu.
„Pirmas dvi dienas moka darbdavys. Darbdavys nėra suinteresuotas mokėti, todėl jis naudojasi tomis taisyklėmis, kurios jam dabar yra palankios. Jis sako, kad ne, tu turi eiti į darbą, negausi jokio biuletenio. Reikia suprasti, ką darome“, – sakė A. Visockas.
Meras atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Vyriausybė komunikuoja, jog ir epidemiologinei situacijai prastėjant reikėtų stengtis vengti ribojimų verslui.
„Norint, kad veiktų gamyba, turi sulaikyti viruso plėtrą, kitaip ji tuoj nebeveiks ir nebeturėsime mokesčių ir tikrai bus bėda. Tada kyla klausimas, kas turi rūpintis, kad bėdos nebūtų ir kaip rūpintis? Ar tik šnekomis, ar realiais veiksmais? Todėl ir siūlau atvirai Vyriausybei konkretų planą.
Tuo atveju, kai yra aukštesnis rizikos lygis, padaryti taip, kad žmogus galėtų gauti nedarbingumą ir jokiu būdu neitų į darbą iki to momento, kol išsitiria arba sukurti galimybę tam žmogui išsitirti labai greitai“, – teigia A. Visockas.
SAM: reikia laikytis priemonių komplekso
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Jurgita Pakalniškienė sako, kad rizika pasiskiepijusiems gyventojams užsikrėsti išties išlieka, tačiau ji yra kur kas mažesnė nei nepasiskiepijusiems asmenims. Tai parodė Lietuvoje Statistikos departamento atliktas stebėsenos dėl vakcinų efektyvumo tyrimas.
„Pavyzdžiui, „Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo užsikrėtimo skiepytus asmenis apsaugo penkis kartus labiau negu neskiepytus. Automatiškai rizika yra mažesnė. Skiepyti asmenys virusą išskiria gerokai trumpiau negu neskiepyti asmenys. Rizika, keliama skiepytų asmenų, taip, ji išlieka, tačiau yra gerokai mažesnė“, – tv3.lt aiškina J. Pakalniškienė.
Tačiau tai, kad pasiskiepiję asmenys po kontakto su sergančiuoju nėra izoliuojami, dar nereiškia, kad jiems nėra taikomi jokie reikalavimai. Yra numatyta, kad po kontakto su sergančiuoju, pasiskiepijęs žmogus dešimčiai dienų privalo mažinti savo kontaktų skaičių, negali dalyvauti žmonių susibūrimuose.
Jeigu nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, pasiskiepijęs asmuo turėtų judėti tik maršrutu darbas–namai. Taip pat bendraujant su kitais žmonėmis reikėtų dėvėti kaukes, rekomenduojama ne anksčiau nei trečią dieną atlikti koronaviruso testą. Tai gali būti arba antigeno, arba PGR tyrimas.
„Šitas testavimas vakcinuotiems žmonėms yra nemokamas, galima registruotis 1808 arba skambinant telefonu, arba registruojantis internetu. Yra atskiras mygtukas, kur galima registruotis būtent po turėto kontakto persirgusiems ir vakcinuotiems asmenims“, – sako J. Pakalniškienė.
Pasak specialistės, jei žmogui pasireiškė COVID-19 ligai būdingi simptomai, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo pasiskiepijęs, ar ne, vis tiek turi izoliuotis ir registruotis testui.
Ministerija sako sulaukianti gyventojų klausimų, kaip elgtis susirgus šeimos nariui. Pabrėžiama, kad užsikrėtęs žmogus turėtų būti izoliuojamas atskirai nuo savo šeimos narių, nepriklausomai nuo to, ar artimieji yra pasiskiepiję, ar ne.
Reikalavimų laikymasis lieka kiekvieno žmogaus sąžinės ir atsakomybės klausimas. Pasak J. Pakalniškienės, tik taikant priemonių kompleksą koronaviruso plitimo rizika yra sumažinama.
„Turime visi suprasti, kad niekas negali pastatyti policininko prie kiekvieno žmogaus ir kiekvieno žmogaus sąmoningumas yra labai svarbus. Visada raginame ir darbdavius esant tokiai situacijai ir žinant, kad žmogus turėjo kontaktą, jei nėra galimybės darbo dirbti nuotoliniu būdu, raginame, kad tie žmonės būtų skatinami testuotis taip sumažinant infekcijos išplitimo riziką“, – teigia J. Pakalniškienė.
Izoliacija paskiepytiems ir persirgusiems asmenims po sąlyčio su užsikrėtusiuoju netaikoma jei:
- nuo teigiamo SARS-CoV-2 PGR arba antigeno testo yra praėję ne daugiau negu 210 dienų;
- asmuo vakcinuotas pagal visą vakcinacijos schemą ir nuo paskutinio skiepo praėjo 14 dienų;
- asmuo turi teigiamą serologinio (antikūnų) testo atsakymą (kuris galioja 60 d. nuo jo atlikimo).
