„Modelio (kurį siūlo Vyriausybė – ELTA), kaip tokio, nėra. Yra įvairios alternatyvos, jos išskleistos pakankamai aiškiai“, – po susitikimo su prezidentu pirmadienį žurnalistams komentavo I. Šimonytė.
„Kažkokio labai kieto sprendimo nėra. (...) Ir to konsensuso ieškant reikia žiūrėti, kur yra daugiausiai galimybių surasti sprendimą“, – pridūrė ji.
Atsistatydinusiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui paminėjus galimą korupciją Krašto apsaugos ministerijoje, Seimo opozicinės partijos pranešė, kad reaguodamos į tai nedalyvaus pirmadienio susitikime. Visgi premjerė neabejoja, kad ateityje prie tokių diskusijų bus sugrįžta, nes gynybos klausimas išlieka ilgalaikis.
„Kadangi į tą diskusija ateis tik dalis kviestų asmenų, manau, kad prie diskusijos galėsime grįžti ir galbūt matysime ties kuria alternatyva yra daugiau konsensuso ir kurios pagrindu galima dirbti“, – sakė premjerė.
„Tokie klausimai vis tiek yra ilgalaikiai, prie jų grįžti turime prasmės vien todėl, kad žmonės, kurie rizikuoja formuoti Vyriausybę po Seimo rinkimų, tikrai turės daug darbo įgyvendinant tuos projektus, kurie tęsiasi ne vienerius, ne dvejus ir ne penkerius metus“, – aiškino ji.
I. Šimonytė paminėjo, kad jeigu jos šios kadencijos metu bus susitarta tik dėl didesnio skolinimosi gynybai, papildoma gynybos finansavimą neabejotinai turės aptarti ir kita Vyriausybė.
„O jeigu atsitiks taip, kad šiame etape bus sutarimas tik skolai, reikės naujam krašto apsaugos ministrui dėlioti prioritetus taip, kad kita Vyriausybė grįš prie šio klausimo po rinkimų“, – paminėjo ji.
Pirmadienį Vyriausybėje politinių partijų bei verslo atstovai rinksis į antrąjį premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamą susitikimą dėl finansavimo gynybai. Visgi, susitikimas vyks krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pranešus apie atsistatydinimą. Po tokių žinių opozicija pareiškė planuojamame susitikime nedalyvausianti.
Pirmasis toks susirinkimas įvyko sausio pabaigoje.
Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
