Gruodžio 4-ąją Šiaulių mieste vyko pagrindinės miesto eglės įžiebimo šventė.
„Visus šiauliečius noriu paraginti sustoti ir pasimėgauti akimirka. Kviečiu apsidairyti aplinkui, pamatyti, kaip miestas šviečia ir kiek įvairiausių veiklų ir pramogų siūlo šiuo šventiniu laikotarpiu. Tikiu žmonių sąmoningumu ir atsakingumu, todėl viliuosi, kad šventiniu laikotarpiu saugiai mėgausimės bendryste“, – kvietime sakė savivaldybės meras Artūras Visockas.
Protestas prieš specialistų rekomendacijas?
Dar šeštadienį vakare meras pasidalino kadrais iš įvykusio eglutės įžiebimo. Nuotraukose – minios žmonių, nedėvinčių kaukių.
Dėl to savivaldybė netruko sulaukti kritikos. Kai kurie gyventojai po nuotraukomis stebėjosi, kodėl epidemiologinei situacijai išliekant įtemptai, savivaldybė leido tokiai miniai žmonių atvykti į šventę.
„Daugybė žmonių, jokių atstumų ir visi be kaukių. Kas tai? Protestas prieš oficialias specialistų rekomendacijas? Ar eglutės atidarymo organizatoriai (ir meras) nenumatė jokių neigiamų pasekmių? Tiesa, Šiauliai turi savo veidą ir „Gustuko piceriją“, – komentavo vienas žmogus.
„O po dviejų–trijų savaičių bus daug apuokų ir šnekų, kad kas jau kas, bet Šiauliai tinkamai valdė srautus prie eglutės“, – komentavo kitas gyventojas.
Meras: labiau bijoti turėtų Vilnius
Naujienų portalui tv3.lt A. Visockas sako, kad eglutės įžiebimas šiemet nėra pirma šventė, vykusi Šiauliuose. Rugsėjį miestas sukvietė gyventojus į miesto šventę. Netrukus po jos, Šiaulių miesto savivaldybėje buvo fiksuojamas koronaviruso atvejų šuolis.
„Kai buvo tikrai aukšto lygio rizika, eglutė buvo įžiebta neperspėjant, kada. Atrodo juokinga, kai perspėji, kada vyks renginys ir sakai – būkite namuose, stebėkite video transliaciją. Tai reiškia, kad laukia tikrai pilna aikštė žmonių, kas ir įvyko Vilniuje. Aš nenoriu tų žaidimų, jie man atrodo juokingai“, – sako A. Visockas.
Meras sako neskaičiavęs, kiek žmonių galėjo susirinkti į eglutės įžiebimą. Šventės metu vyko koncertas ir įvairūs pasirodymai, kurių pasižiūrėti ir suplūdo žmonės. Pasak mero, šventės nenorėta atšaukti ir dėl to, kad jai intensyviai ruošėsi įvairūs kolektyvai.
„Buvo labai graži pasaka. Kad ji būtų realizuota, vaikams reikėjo labai daug dirbti. Jie tą pasaką rengė mėnesius. Dėl to stengėsi vadovai, atidavė visą savo širdį. Pabandykite įsivaizduoti – lieka savaitė ir aš sakau, kad jų pasaka nereikalinga. Kai kultūros skyrius manęs paklausė, ką darome, aš prisiėmiau pilną atsakomybę ir pasakiau, kad rengiamės. Miestas apsiėmė, sergamumas mažėja, vadinasi, esame verti šventės“, – teigia A. Visockas.
Po Šiaulių miesto šventės epidemiologinė situacija Šiauliuose suprastėjo. Tačiau panašaus scenarijaus po eglutės įžiebimo meras nebijo. Jis mano, kad šventė gyventojams buvo tarsi dovana už susikalbėjimą ir viliasi, kad epidemiologinei situacijai prastėjant, gyventojai prisidės prie jos taisymo.
„Panašios šventės vyko ne tik Šiauliuose, bet užkliuvo tik Šiauliai. Labiau bijoti turėtų Vilnius, nes ten turbūt buvo kelis kartus daugiau žmonių. Nebijau“, – sako A. Visockas.
Netrukus meras įrašą apie eglutės įžiebimą ištrynė.
Ne metas švęsti
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė gydytoja Daiva Razmuvienė kiek anksčiau teigė suprantanti, kad daugelis gyventojų yra pasiilgę tradicinių Kalėdų, tačiau jaustis laisvai – dar ne metas.
„Esame pasiilgę, kad visi šeimos nariai galėtų susėsti prie bendro stalo, susirinkti į vienus namus ir pajausti, kad tai yra Kūčios, Kalėdos. Tai norint patirti tokį gerą šeimynišką jausmą, šiuo metu iki Kalėdų reikėtų susilaikyti nuo aktyvaus lakstymo po prekybos centrus, renginių, kiekvienai šeimai, kiekvienam asmeniui įvertinti savo riziką.
Jei žmogus yra vyresnis, turi lėtinių ligų, pagaliau – nėščios moterys, turinčios mažų vaikų, tai gal nereikėtų ilgai trintis po uždaras erdves, prekybos centrus. Nes dabar matome, kad didžiuosiuose prekybos centruose žmonės leidžia laisvalaikį. Taigi reikia apgalvoti, ar išties būtina tą dabar daryti, ar visas didžiąsias metų šventes – tiek Kalėdas, tiek Naujus metus taip sumaterializuoti, skubėti visko įsigyti ir visur sudalyvauti“, – svarstė specialistė.
Ji pažymėjo, kad epidemiologinė situacija yra labai labili, tad ilgas buvimas uždarose erdvėse, kur daug žmonių, nėra sveikintinas. Juo labiau kad ir mokyklose testai daromi tik pusei vaikų, skiepijimo apimtys nėra pakankamos.
Parsineš ne šventinę nuotaiką, o virusą
Panašios nuomonės laikėsi ir LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, rekomenduodamas nepamiršti protingumo kriterijų ir nesigrūsti apžiūrėti eglutės visiems vienu metu.
„Per dvejus pandemijos metus jau įsisąmoninome, kad gryname ore viruso perdavimo rizika yra mažesnė nei kad nevėdinamose, uždarose patalpose. Aišku, jei atvirame ore bus žmonių susigrūdimas, nebus išlaikyti atstumai, nedėvimos kaukės, tai tikrai iš renginio galima parsinešti ne šventinę nuotaiką, o virusą. Ir ypač jei žmogus nepasiskiepijęs, gali dėl to turėti labai rimtų problemų“, – įspėjo jis.
Epidemiologė Rolanda Lingienė portalui tv3.lt taip pat yra pabrėžusi, kad lankytis eglučių įžiebimo šventėse nėra pati geriausia mintis.
„Be abejonės, ten, kur susirenka daugiau žmonių, rizika COVID-19 plitimui išauga. Juolab puikiai žinome, kad delta atmainai dominuojant Lietuvoje virusui perduoti užtenka ir mažesnio jo kiekio, ir trumpesnio laiko. Paprastai tariant, net ir trumpas kontaktas gali būti lemtingas, jo gali pakakti, kad susirgtume“, – komentavo ji.
M. Stankūnas čia pateikė ir savo šeimos pavyzdį – nors gyvena Kauno senamiestyje, niekada neina į eglučių įžiebimo šventes.
„Geriau nueiti kada ramiau, kai mažiau žmonių, ir kalėdinė dvasia labiau juntama. Tai mano pasiūlymas ir būtų, kad gal tą kalėdinį laikotarpį praleisti su šeima, artimaisiais, bet be didelių susibūrimų. Ir labai svarbu, kaip kiekvienas elgiasi, nes prie kiekvieno policijos nepastatysi“, – kalbėjo LSMU profesorius.
COVID-19 statistika: 465 nauji atvejai, 15 mirčių, pirmą skiepą gavo 229 žmonės
Praėjusią parą nustatyti 465 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Tai mažiausias naujų atvejų skaičius nuo rugsėjo pradžios – tuomet fiksuota pusketvirto šimto naujų užsikrėtimų. Be to, per praėjusią parą atliktų molekulinių (PGR) testų skaičius yra mažiausias nuo rugpjūčio pabaigos.
12 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 229 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepytas 2301 žmogus.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1344 COVID-19 sergantys pacientai – 70 daugiau, nei buvo prieš parą, 129 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta per 3,2 tūkst. molekulinių (PGR) ir 572 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek sumažėjo ir siekia 853,1 atvejo. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis išaugo ir siekia 11 procentų.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 480 tūkst. gyventojų, o nuo jos mirė beveik 6,9 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 95 žmonės – panašiai tiek pat, kiek buvo prieš parą.
74 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1115 žmonių.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė šeši vyresni nei 80-ies metų žmonės, penki priklausė 70–79, du – 60–69 metų grupėms. Dar vienam mirusiajam buvo per 90-imt, kitam – per 50-imt metų.
Pilnai paskiepyti buvo du vyresni nei 70-ies ir vienas vyresnis nei 80-ies metų žmogus.
Iš beveik 6,9 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyta buvo 516. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama beveik 13 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1,88 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,43 mln. gyventojų, dar beveik 357 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo beveik 2 tūkst. žmonių.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančią dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga apie 19,5 tūkst. žmonių.
Bidermano psichologinio kankinimo chartija arba "Bidermano principai" - tai 1957 m. sociologo Alberto Bidermano sudaryta lentelė, iliustruojanti kinų ir korėjiečių kankinimo metodus, taikomus amerikiečių karo belaisviams Korėjos karo metu. Čia pateikiami prievartos metodai:
1 - Izoliuoti auką: atimti iš asmens paramą ir socialinius ryšius, kurie suteiktų jam galimybę priešintis. Ugdyti intensyvų aukos susirūpinimą savimi. Padaryti auką priklausomą nuo autoriteto.
2 - Monopolizuoti suvokimą: prikaustyti aukos dėmesį prie sunkios ir neatidėliotinos situacijos, priversti ją atlikti introspekciją. Pašalinkite informaciją, kuri gali prieštarauti autoriteto informacijai. Bauskite už visus nepaklusnumo veiksmus.
3 - sukelti išsekimą: susilpninkite valią priešintis, tiek fizinę, tiek protinę.
4 - Pateikite grėsmių: ugdykite nerimą, stresą ir beviltiškumą.
5 - Parodykite atsitiktinius atlaidumus: suteikite motyvacijos gerbti įsakymus, paklusti. Taip pat tokiu būdu užkertamas kelias pripratimui prie primestų nepriteklių.
6 - Demonstruoti valdžios visagalybę: įteigti pasipriešinimo valdžiai nenaudingumą ir beprasmiškumą.
7 - Pažeminti auką: padaryti taip, kad jos pasipriešinimo kaina atrodytų žalingesnė už pasidavimą savigarbai. Sumažinkite auką iki gyvuliško išgyvenimo lygio.
8 - Reikalaukite kvailų ir beprasmiškų veiksmų: ugdykite įpročius paklusti autoritetui net ir dėl visiškai kvailų, nenaudingų ir nepagrįstų įsakymų. Sulaužykite aukos laisvą valią ir gebėjimą vertinti.
IR GALI VISOKIE IŠLINDĘ EKSPERTAI NEMELIUOTI IR NESAMONINGU NUOTRAUKŲ SU GRABAIS NEDĖTI ŠVENTĖ BUVO NTUOSTABI O ŠEIP PATČIAI TEKO GULĖTI PRIEŠ DVI SAVAITES ŠIAULIU LIGONINĖJE IR KOVIDINIAI SKYRIAI BUVO TUŠTI
IR TIKRAI NEPADAUGĖS KAD LAUKE SUSIRINKĘ PASTOVĖJO
Kieno įsakymu baugina žmones ?
Jeigu nieko įdomaus nesugebi parašyti žurnaliūkšti, tai nerašyk nieko !