„Nuo šiandien Vadimas – mano visuomeninis patarėjas. Jo veiklos laukas ir, galima, sakyti tikėjimas – tai pagalba Ukrainai bei iš jos kilusiems IT profesionalams“, – penktadienį feisbuke paskelbė parlamento vadovė.
Pasak jo, Visagine gyvenantis V. Chomenko mato galimybę į šį miestą pritraukti ukrainiečius IT specialistus ir jį paversti technologijų centru.
„Visaginas buvo pastatytas 40-čiai tūkstančių gyventojų, jame dabar gyvena tik 20 tūkstančių. Tai – idealus miestas įsikurti ukrainiečiams ir netgi paversti jį informacinių technologijų centru“. Šį sakinį mūsų pirmo susitikimo metu pasakė V. Chomenko“, – dalinasi Seimo pirmininkė.
Pasak parlamento vadovės, naujasis padėjėjas kurs universalų modelį, kuris padėtų atstatant Ukrainos miestus, o kita jos veiklos kryptis bus sukurti sąlygas Lietuvoje įsikurti bent daliai iš daugiau kaip 50 tūkstančių IT specialistų, šiuo metu dirbančių Ukrainoje.
„Taip, vis dar dirbančių – iš rūsių, slėptuvių, ar saugesnių atokių vietų. Kur yra elektra ir galima užsitikrinti interneto ryšį. Vadimas jau kontaktavo su labai daug Lietuvoje veikiančių IT ir panašaus profilio įmonių, gana gerai žino jų poreikį darbuotojams. Dabar reikia sukurti sąlygas, kurios šiems žmonėms padėtų rasti savo vietą Lietuvoje“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Apie naują administracijos darbuotoją ukrainietį, istorijos mokytoją ir buvusį mokyklos direktorių Viačeslavą Gipičių penktadienį pranešė iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
„Labai džiaugiuosi, kad galėsiu būti naudingas, kad galėsiu padėti mūsų vaikams. Noriu prisidėti, kad Ukrainą ginančių karių vaikai, šeimos Lietuvoje jaustųsi kuo geriau“, – ministerijos pranešime cituojamas V. Gipičius.
Donecko srityje Kramatorske užaugęs ir čia dirbęs V. Gipičius iš jo pasitraukė jau po 2014 metų, kai miestą buvo trumpam okupavę Rusijos remiami separatistai.
„Kaip tik buvo gegužės 9-osios, „dvasinės“ rusų šventės išvakarės. Per pamoką su vaikais kalbėjau apie tai, kad Rusijos elgesys nesiderina su tuo, kad jie skelbiasi esą Antrojo pasaulinio karo nugalėtojais. Mano senelis žuvo kare, o visą karą praėjęs žmonos senelis nemėgo kalbėti apie karą, gegužės 9-oji jam nebuvo šventė. Kitą dieną mane norėjo suimti už antirusišką propagandą. Kadangi mieste buvo sudėtinga humanitarinė situacija, paleido, bet pasakė, kad nuo manęs nenuleis akių“, – sakė vyras.
Pasak jo pasakojimo, vakare paskambinusi švietimo skyriaus vadovė pasakė, kad jam likti Kramatorske pavojinga, tad vyras su besilaukiančia žmona ir pirmagime dukra išvyko į Charkovą.
Prieš porą metų V. Gipičius gavo pasiūlymą padirbėti vienoje iš privačių Kijevo mokyklų, todėl su šeima persikėlė į sostinę, iš kurios prasidėjus karui atvyko į Lietuvą. jis su šeima čia jau trys savaitės.
