Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai, įskaitant bankus, aukštus pareigūnus, įmones.
Šiuo metu Bendrija tariasi dėl 11 sankcijų paketo Kremliui, o Lietuva siekia, kad jame vienokiu ar kitokiu būdu atsidurtų „Rosatom“.
„Pateikėme, pristačiau vakar ir ministrų taryboje tą klausimą. Yra sakančių, kad negerai teikti tuos klausimus, kurie anksčiau atmesti. Bet mes užsispyrusiai bandom judinti tą klausimą į priekį“, – antradienį Seime komentavo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Pasak jo, jei sankcijoms „Rosatom“ vėl nebūtų pritarta, nors Lietuva siūlo sankcijas išskaidyti į skirtingas dalis, 11 sankcijų paketas vis tiek bus reikšmingas.
„Tai bus žingsnis į priekį“, – kalbėjo ministras.
G. Landsbergis pripažino, kad diskusija dėl sankcijų „Rosatom“ – politinė.
„Nuoseklumas tinkamas instrumentas šiuo atveju. Mes esame nuoseklūs, mes neatsitraukiame, turime argumentus, kurie remiasi ir buvusia europine praktika, kaip esu minėjęs anksčiau, kad Europos Sąjunga yra sankcionavusi įmones, kurios okupuotose teritorijose pelnosi iš perimtų Ukrainos objektų. Zaporižės atominė elektrinė yra valdoma „Rosatom“, todėl natūralu, kad mes siūlome ją sankcionuoti“, – aiškino Lietuvos diplomatijos šefas.
„Reikia neatsitraukti ir laukti sutarimo. Jis gali užtrukti, taip atsitinka“, – pridūrė jis.
„Reuters“ skelbė, kad kovo 17 diena datuotame Lietuvos pasiūlyme, be kita ko, siūlomos išimtys Vengrijai ir kitoms skeptiškesnėms ES narėms bei dvejų metų laikotarpis, per kurį būtų galima laipsniškai nutraukti galiojančias sutartis.
„Siūloma nustatyti individualias ribojamąsias priemones „Rosatom“, – rašoma pasiūlyme, kuris viešai paskelbtas nebuvo.
„Be to, tikslinga nustatyti leidžiančią nukrypti nuostatą, pagal kurią su „Rosatom“ sudarytos operacijos, sutartys ar kiti susitarimai dar galėtų būti vykdomi nustatytą laikotarpį, kad Europos Sąjungos valstybės narės galėtų užbaigti šių sutarčių ar kitų susitarimų vykdymą“, – priduriama dokumente.