Vis dėlto, kadangi T. Bartininkas savo liudijime gali atskleisti komercines televizijos paslaptis, daugumos kaltinamųjų gynėjai prašė, kad jo liudijimas būtų klausimas uždarame teismo posėdyje. Teisėjų kolegija prašymą atmetė.
Liudijo apie kolegas
Pirmadienį prieš teismą liudyti stojo buvęs parlamentaras, ilgametis socialdemokratas Bronius Bradauskas. Jis pripažino pažįstantis beveik visus kaltinamus Seimo narius, o su Raimondu Kurlianskiu teigė niekada nebendravęs.
„Santykiai, kaip tarp buvusių Seimo narių. Pažįstu buvusius Seimo narius visus tris – Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Gintarą Steponavičių. Šarūnas Gustainis atėjo vėliau, teko dirbti tik pusmetį su juo, tai aš nelabai...“, – posėdyje kalbėjo B. Bradauskas.
Prisiminė įstatymo pataisas (Papildyta 10:16)
Prieš porą metų STT apklausė B. Bradauską, tačiau šis sakė detaliai neprisimenantis, apie ką kalbėjo apklausose.
„Aš buvau apklaustas STT. Bet jau 2 metai praėjo nuo apklausimo, o nuo tų įvykio praėjo labai daug laiko. Kadangi tai nėra mano gyvenime reikšmingi įvykiai, tai aš nesidomiu iki smulkmenų. Ką STT klausinėjo, šiandien negalėčiau atkartoti. Prisiekiau nemeluoti, bet to, ko neprisiminsiu, nepasakysiu“, – sakė B. Bradauskas.
Vis tik jis prisiminė kalbėjęs apie Vartojimo kreditų įstatymo pataisas bei kelią Vilnius–Utena. Abu šie klausimai glaudžiai susiję su byla.
Būtent buvęs liberalas Š. Gustainiui kaltinamas priėmęs iš R. Kurlianskio 9 tūkst. eurų kyšį kaip paramą viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Jis įtariamas už šią paramą registravęs „MG Baltic“ palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas.
„Man atrodo, jis pasiūlė. Bet turinio pasiūlymo nepamenu. Man atrodo, dauguma pasiūlymų buvo atmesta. Man atrodo, tokių pasiūlymų, kaip Š. Gustainio, buvo ir daugiau. Sunku atsiminti kiekvieno žmogaus pasiūlymus“, – sakė B. Bradauskas.
B. Bradauskas pripažino dėl pastarojo įstatymo pataisų bendravęs ir su V. Gapšiu, tuo metu priklausiusiam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, tačiau buvęs Seimo narys neprisimena, apie ką buvo jų pokalbiai.
R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius buvusiam E. Masiuliui, Š. Gustainiui ir V. Gapšiui. Teisėsauga įtaria, kad verslininkas taip siekė galimai koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant ir priimant ne tik Vartojimo kredito įstatymo projektą, bet ir Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“.
Apie būtinybę atnaujinti kelią Vilnius–Utena pradėta kalbėti 2013 metais, 2014 metais Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė pritarė, kad jis būtų įgyvendintas viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu, o Seimas po ilgų diskusijų jam pritarė tik 2015-ųjų pabaigoje.
Anksčiau skaičiuota, kad 13-os metų trukmės kelio statybos ir priežiūros projekto vertė sieks 170 mln. eurų. Tačiau 2016-ųjų gruodį pradėjusi dirbti naujoji Vyriausybė iš naujo įvertino projektą ir pernai gegužę Susisiekimo ministerija pasiūlė Kelių direkcijai kelią rekonstruoti ruožais, naudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Iki šiol jau paskelbti du projekto rangos konkursai, jų bendra preliminari vertė – apie 44 mln. eurų.
Savo ruožtu B. Bradauskas teismą patikino, kad vos pamatęs minėtojo kelio rekonstrukcijos projektą, jam nepritarė.
„Kelias Vilnius–Utena. Čia, man atrodo, pokalbių jau nebuvo užfiksuota. Bent jau neatsimenu. Iš pat pradžių pristatė, berods, tuo metu susisiekimo ministras. Kai pamačiau palūkanas, už kurias ketinama investuoti, iš karto pasakiau ne. Daug frakcijos narių parėmė mano pasiūlymą. Paskui panagrinėjome [pasiūlymą], man įstrigo vienintelis dalykas, man kilo abejonių, ar tikrai apsimoka tai daryti“, – kalbėjo B. Bradauskas.
Pasiūlymus teikia visi (Papildyta 10:25 val.)
Anot B. Bradausko, Seimo nariai dažnai sulaukia gyventojų, lobistų ir verslininkų pasiūlymų vieniems ar kitiems įstatymo projektams.
„Siūlymų būdavo labai daug. Aišku, jeigu matome, kad projektas palankus konkrečiai vienam verslui, iš karto jį atmetame“, – sakė B. Bradauskas.
Paklaustas, ar Seimo nariai tokius klausimus su verslininkais aptarė kavinėse, B. Bradauskas teigė to nežinantis.
„Nežinau, manęs niekas į kavinę nekvietė. Bet, jeigu taip vyksta, aš nematau nieko blogo“, – kalbėjo buvęs parlamentaras.
B. Bradauskas įsitikinęs, kad Seimo nariai privalo bendrauti su visais, kurie į juos kreipiasi, ypač su verslo atstovais.
„Seimo nariai turi bendrauti su bet kuo – su šlavėja, su bomžu, kuris rausiasi šiukšlių dėžėj. Tai yra Seimo nario pareiga. Mano nuomone, būtina su verslininkais bendrauti. Verslas yra valstybės pagrindas. Valgyti reikia visiems, o nuo idėjų sotus nebūsi“, – kalbėjo B. Bradauskas.
Perklausė slaptą įrašą (Papildyta 11:33 val.)
Teismas posėdžio metu kartu su B. Bradausku perklausė ir vieną jau klausytą slapta teisėsaugos darytą įrašą. Tai – 2015 m. spalio 7 d. tarp V. Gapšio ir R. Kurlianskio toje pačioje kavinėje vykęs pokalbis. Pokalbį labai užgožia garsiai fone skambanti muzika, tačiau girdėti, kaip V. Gapšys sako kažką aptaręs su B. Bradausku.
„Čia yra normalu, nežinau, ką turėjo omenyje pokalbio metu Vytautas su Kurlianskiu, bet tarp mūsų pokalbiai vyko. Tai normalus procesas, vyksta diskusija. Jokio išskirtinio dalyko nematau“, – įrašą komentavo B. Bradauskas.
Byloje figūruoja ir sūnus
B. Bradausko sūnus – buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Dainoras Bradauskas – taip pat figūruoja „MG Baltic“ bylos kaltinamųjų pokalbiuose.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas savo parlamentinio tyrimo dėl verslo grupių įtakos politikai išvadose aprašė D. Bradausko susitikimus su įmonių „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekyba“ atstovais.
NSGK išvadose teigiama, kad „Vilniaus prekybos“ vadovai siekė užsitikrinti koncerno „MG Baltic“ vadovų palaikymą ir pasinaudoti koncerno įtaka VMI.
Pasak dokumento, „MG Baltic“ padėjo „Vilniaus prekybai“ išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų, todėl būtų tikslinga iš naujo įvertinti mokestinio tyrimo rezultatus ir atlyginti galimai padarytą žalą valstybei,
2015 metų rugpjūčio 28 dieną, tarpininkaujant LNK žurnalistui Tomui Dapkui, buvo suorganizuotas „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio VMI vadovo D. Bradausko susitikimas, kuriame buvo aptarti „Vilniaus prekybos“ mokestinio patikrinimo rezultatai. Susitikime sutarta, kad D. Bradauskas kuruos šio patikrinimo eigą, o rezultatus perduos R. Kurlianskiui, kuris informuos „Vilniaus prekybos“ atstovę.
D. Bradauskas iš pareigų atleistas po tarnybinio tyrimo 2017 m. sausio 20 d., kai STT Finansų ministerijai perdavė surinktą informaciją apie buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio ir D. Bradausko susitikimus.
Už suteiktą informaciją ir glaudų bendradarbiavimą VMI viršininkui buvo žadama atsilyginti, jį palaikyti politinėje arenoje, jo nepamiršti, taip pat buvo įteikiamos dovanos.
Vis dėlto posėdžio pertraukos metu B. Bradauskas žurnalistus tikino, kad viešumoje kiek anksčiau pasirodęs slapta įrašytas R. Kurlianskio ir D. Bradausko pokalbis paviešintas nepilnas, be sūnaus atsakymo.
„Kurlianskis sako, padaryk tu tą, tą, na, neatsimenu ką, o mes neliksim skolingi. O sūnaus atsakymo ir nepaviešino. O sūnaus atsakymas buvo toks: taip, aš galiu įžiūrėti tą klausimą ir, jeigu įstatymai numato, mes galime nagrinėti. Jeigu įstatymai numato“, – sakė B. Bradauskas.
Byloje – aštuoni kaltinamieji
Amžiaus byla vadinamoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kaltinimai pateikti penkiems fiziniams ir trims juridiniams asmenims.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o koncernas „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Pareigūnai įtaria, kad politikai ėmė ar tarėsi dėl kyšių su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau siūlė ar palaikė koncernui palankias iniciatyvas Seime ir kitose institucijose.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas dėl prekybos poveikiu, kyšininkavimo ir neteisėto praturtėjimo, buvusiam šios partijos vicepirmininkui G. Steponavičiui pateikti įtarimai piktnaudžiavimu, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui Š. Gustainiui – kyšininkavimu. V. Gapšys įtariamas dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, R. Kurlianskis – dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Valstybinį kaltinimą palaiko prokuroras Justas Laucius. Bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją sudaro pirmininkė Nijolė Žimkienė, Jurgita Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
