Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje lankėsi Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovai John Lougheed ir Kristina Kamsiukaitė.
Susitikimo su Žemės ūkio sekretore Dalia Miniataite, Kaimo plėtros departamento direktore Jurgita Stakėniene, kitais atsakingais ministerijos pareigūnais metu buvo išsamiai pristatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos įgyvendinimo aktualijos, aptarta atskirų programos krypčių problematika, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikiamų paraiškų administravimas, finansiniai programos rodikliai. Esant galimybei koreguoti programą po vienerių metų nuo jos patvirtinimo, aptarti pirmieji paramos administravimo procese išryškėję nesklandumai bei galimybės programą tobulinti.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programai (KPP) Europos Sąjungos Kaimo plėtros komitetas vienbalsiai pritarė rugsėjo 19 d., o spalio 19 d. KPP buvo patvirtinta Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076. KPP įgyvendinimui iš viso skirta 7,81 mlrd. Lt (ES sudaro 6,02 mlrd. Lt, nacionalinės – 1,79 mlrd. Lt).
Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento Kaimo plėtros programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vedėja Vilija Šemetienė, 2007 m. KPP įgyvendinti skirta 666,3 mln. Lt, 2008 m. – 1223,78 mln. Lt. Pagal KPP nuostatas metinės lėšos paskirstytos kiekvienai priemonei, priemonės veiklos rūšims bei ūkio sektoriams, taip pat atskiriems kvietimams teikti paraiškas.
Nors KPP buvo patvirtinta 2007 m. pabaigoje, dar tais pačiais metais buvo organizuoti kvietimai teikti paraiškas paramai gauti pagal 12 programos priemonių: „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Miškų ekonominės veiklos didinimas“, „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“, „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ („Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“), „Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB“, „Natura 2000 išmokos“ (parama Natura 2000 miškų teritorijose), „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) ir „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Šiuo metu žemės ūkio ministro įsakymais jau patvirtintos 25 priemonių įgyvendinimo taisyklės, parengti 4 taisyklių projektai, patvirtinta nemažai kitų susijusių teisės aktų.
Per 2007 m. gauta 111,638 tūkst. paraiškų, kuriose prašoma paramos už 679,21 mln. Lt. Dar tais pačiais metais išmokėta apie 96,71 mln. Lt (t.y. 14,2 proc. prašomos paramos 2007 metais). Rekomenduota skirti paramą 375 projektams. Pastebėta, kad populiariausios buvo šios priemonės: „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „NATURA 2000 išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/ES“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.
Kaimo plėtros programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vedėja V. Šemetienė konstatavo, kad nuo programos įgyvendinimo pradžios iki 2008 m. gegužės 10 d. gauta 112,612 tūkst. paraiškų pagal 13 priemonių, o prašoma paramos suma – 916,29 mln. Lt, t.y. 11,74 proc. visam laikotarpiui skirtų lėšų.
Tačiau buvo susidurta ir su pirmaisiais paramos administravimo nesklandumais. Kaip pastebėjo V. Šemetienė, pagrindiniai juos lėmę veiksniai susiję su pareiškėjų pateikiamomis nekokybiškai užpildytomis paraiškomis (t.y. nepateikiami visi reikalingi dokumentai, nekokybiškai parengti verslo planai), vienu metu paskelbtais kvietimais teikti paraiškas (tai apsunkino vertinimo procesą). Problemų kėlė ir dėl teisės aktų pasikeitimų modifikuojama teisinė administravimo sistema.
Europos Komisijos (EK) atstovas John Lougheed teiravosi Žemės ūkio ministerijos pareigūnų apie 2007 m. pradėtą kurti Lietuvos kaimo tinklą, kuris sutelks valstybines bei nevyriausybines institucijas, verslą atstovaujančias, mokslo bei mokymo organizacijas bendrai veiklai, aptariant ir sprendžiant su žemės ūkiu ir kaimo plėtra, Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos įgyvendinimu susijusius klausimus. Tinklas bus skirtas žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros politikos įgyvendinimo problemoms nagrinėti, informacijai apie kaimo plėtros priemones kaupti ir analizuoti, ją viešinti, organizuoti keitimąsi patirtimi ir žiniomis nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, teikti pasiūlymus valstybės institucijoms ir įstaigoms kaimo plėtros bei su ja susijusiais klausimais, rengti mokymo programas. Kaip teigė ŽŪM sekretorė Dalia Miniataitė, jau numatyta preliminari Lietuvos kaimo tinklo struktūra, svarstoma Tarybos sudėtis, funkcijos. Rengiami teisės aktai, susiję su šio tinklo steigimu, kuris turi būti sukurtas ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d.
EK atstovas domėjosi, kaip sekasi įgyvendinti su LEADER metodu susijusias priemones. Kaip informavo ŽŪM sekretorė Dalia Miniataitė, šiuo metu Lietuvoje veikia 46 vietos veiklos grupės (VVG), dengiančios daugiau kaip 99 proc. kaimo teritorijos. Kvietimas teikti paraiškas paskelbtas pagal šias 4 krypties priemones: „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“. Pagal pastarąją priemonę kol kas gauta 10 projektų strategijoms rengti, iš kurių 6 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM įvertino teigiamai ir pateikė svarstyti Projektų atrankos komitetui (komiteto posėdis vyko š. m. gegužės 14 d.). Pastarasis šiems projektams rekomendavo skirti paramą. Akcentuotina, kad 29 VVG vietos plėtros strategijas rengia iš Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento biudžeto lėšų, todėl tikėtina, kad paramos strategijai parengti gali kreiptis 7 VVG.
Europos Komisijos atstovai patarė išsamiai ir nuodugniai apsvarstyti siūlomus programos pakeitimus, nes keitimo procedūros yra sudėtingos, o visi siūlomi pakeitimai turi būti pagrįsti. Juos pateikus, praktiškai vyksta naujos derybos dėl programos, kartu turi būti persvarstyta ir Kaimo plėtros strategija.
Žemės ūkio ministerijos informacija
