Socialinėje paskyroje G. Nausėda rašė, kad demokratinis pasaulis nedelsiant privalo suteikti pagalbą Ukrainai
„Tik ką šį rytą pasikalbėjau su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Padėtis Ukrainoje blogėja kiekvieną valandą. Daugėja civilių žmonių aukų. Ukrainiečiai laikosi tvirtai ir oriai, bet demokratinis pasaulis privalo suteikti jiems pagalbą. Dabar!“ – rašė G. Nausėda
„Karo paskelbimas Europai“
Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius, o sostinės centre anksti penktadienį griaudėjo galingi sprogimai, vyriausybės pavadinti „šiurpiais raketų smūgiais“.
Sprogimais Kijeve prasidėjo antroji smurto diena. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo dešimčių gyvybių, o mažiausiai 100 tūkst. žmonių privertė palikti savo namus.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės atsakė sankcijų salvėmis, bet Rusijos pajėgos atrodo ketinančios penktadienį tęsti puolimą po virtinės svarbių strateginių pergalių pirmąją invazijos dieną
„Šiurpūs rusų raketų smūgiai Kijevui“, – po Kijeve penktadienį prieš aušrą nugriaudėjusių sprogimų socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Praėjusį kartą mūsų sostinė kažką panašaus patyrė 1941 metais, atakuojama nacių Vokietijos. Ukraina nugalėjo tą blogį ir nugalės šitą“, – pridūrė ministras.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmąją kovų dieną žuvo „137 didvyriai“.
„Šiandien netekome 137 mūsų didvyrių, mūsų piliečių. Karių ir civilių“, – vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.
Jis nurodė, kad dar 316 žmonių buvo sužeisti, ir paskelbė visuotinę šauktinių bei rezervininkų mobilizaciją.
Pasak V. Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais.
Vėliau sakydamas kalbą jis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“.
„Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė jis.
Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą.
Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą.
„Karo paskelbimas Europai“
Vieną svarbiausių ketvirtadienio įvykių Ukrainoje žymi Kijevo pranešimas, kad Rusijos kariuomenė užėmė Černobylio atominės elektrinės (ČAE) teritoriją. Ši naujiena išprovokavo tarptautinių atominės energetikos priežiūros institucijų susirūpinimą.
Ukrainos prezidentūros atstovas sakė, kad šiuo metu nebeveikiančiai elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, iškilęs pavojus ir provokacijų grėsmė.
V. Zelenskis sakė, kad Černobylio puolimas yra „karo paskelbimas visai Europai“.
Tuo metu prie Juodosios jūros uostamiesčio Odesos per Rusijos aviacijos smūgį vienai karinei bazei žuvo 18 žmonių. Tai daugiausiai aukų pareikalavęs atskiras ketvirtadienio smūgis, apie kurį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Liudininkai naujienų agentūrai AFP taip pat pranešė, kad sraigtasparniais ir lėktuvais nuo Baltarusijos pusės atskraidinti rusų desantininkai užėmė strateginę reikšmę turintį Hostomelio aerodromą Kijevo šiaurės vakarų pakraštyje.
„Atskrido sraigtasparniai ir tada prasidėjo mūšiai. Jie šaudė iš automatų, granatsvaidžių“, – sakė vietos gyventojas Serhijus Storožukas.
Rusijos sausumos pajėgos į Ukrainą įsiveržė iš šiaurės, pietų ir rytų. Prasidėjus bombardavimams daug ukrainiečių turėjo bėgti iš namų.
Rusijos Gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos „sėkmingai įvykdė“ dienos užduotis. Anksčiau ministerija skelbė, kad rusų pajėgos sunaikino per 70 ukrainiečių karinių taikinių, įskaitant 11 aerodromų.
Vakarų žvalgyba patvirtino, kad Rusija dabar turi „visišką pranašumą ore virš Ukrainos“.
Ukrainos kariuomenės vadovybė ketvirtadienį paskelbė, kad vyriausybinės pajėgos, atremdamos vieno miestelio prie fronto linijos su separatistais puolimą, nukovė „maždaug 50 rusų okupantų“.
Naujienų agentūra AFP šio skaičiaus kol kas negalėjo patvirtinti
Ukraina taip pat pranešė, kad į pietus nuo Kijevo sudužo karinis transporto lėktuvas su 14 žmonių. Pareigūnai dar aiškinasi, kiek žmonių žuvo.
Tuo metu su Ukraina besiribojančioje Rusijos Voronežo srityje sudužus rusų kariniam transporto lėktuvui žuvo jo įgula.
Olena Kurilo yra tarp 20 žmonių, kuriuos po sprogimo Ukrainos rytuose esančiame Čuhujivo mieste sužeidė stiklo šukės.
„Niekada jokiomis sąlygomis nepasiduosiu Putinui. Geriau mirti“, – sakė ši 52 metų mokytoja.
Ukrainos Starohnativkos kaime netoli fronto linijos tarp Rytų Ukrainos separatistų ir vyriausybinių pajėgų pareigūnas Volodymyras Veselkinas sakė, kad raketos krinta nuo penktadienio ryto, nutrauktas elektros tiekimas.
„Jie bando nušluoti kaimą nuo žemės paviršiaus“, – sakė jis.