Pasak tv3.lt šaltinių, medikė galimai patyrė mobingą, tačiau ji buvo ne vienintelė – pasakojama, kad psichologinį spaudimą patirti galėjo ir kiti įstaigos darbuotojai.
„Kenčiame visi, patyčias, smurtą, žeminimus“, – tikino vienas iš įstaigos darbuotojų.
Ministro patarėja: ieškoti kaltų ar teisių šiandien netinkamas laikas
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pats pirmas žingsnis, kurio po šio įvykio ėmėsi ministerija, buvo dėmesio skyrimas krizės valdymui.
„Pasiūlėme įstaigos administracijai mobilią krizių valdymo pagalbą iš išorės. Tam, kad pirmiausia tokį krizinį įvykį suvaldyti. Šiandien vyko pirminis kontaktas ir derinimas veiksmų, rytoj vykstama gyvai, tam, kad būtų teikiama psichologinė pagalba ir sudaromas krizės valdymo planas“, – kalbėjo S. Bieliūnė.
Ministro patarėjos teigimu, toks įvykis paliečia labai didelį žmonių ratą, tiek įstaigos darbuotojus, tiek artimuosius.
„Labai svarbu pirmiausia tinkamai suvaldyti krizę, kad nesulauktume skaudžių pasekmių su tuo įvykiu susijusių“, – tvirtino pašnekovė.
Pasak jos, dėl medikės savižudybės istorijos aplinkybių kol kas turimi tik fragmentai.
„Šiandien ta diena, kai daugelis patiria šoko būseną ir labai orientuojasi į tai, kad galėtume suvaldyti šią situaciją. Tai tiesiog nėra galimybės šiandien atsakyti į visus klausimus, kurie kyla“, – pripažino S. Bieliūnė.
Pasak jos, SAM yra tik viena iš institucijų, kuri gali atlikti tyrimus dėl šios situacijos, teisėsauga atliks ikiteisminį tyrimą.
„Vertinimo ir kažkokių dabar teisių ar kaltų ieškoti šiandien tikrai nėra tinkamas laikas“, – įsitikinusi S. Bieliūnė.
Ministerija tyrimo nepaliks tik teisėsaugai
S. Bieliūnės teigimu, mobingas yra ta tema, apie kurią reikia tiek kalbėti, tiek dirbti su ja, kad jo neliktų.
„Kai mes kalbame apie sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų psichologinę gerovę, neabejotinai ne viena priemonė yra numatyta, kad sistemiškai pradėtume pirmiausia pripažinti, kad mobingas kaip reiškinys egzistuoja“, – kalbėjo ministro patarėja.
Pasak jos, visose organizacijose kyla įvairiausių iššūkių, tad, S. Bieliūnės teigimu, nesinorėtų, turint ribotą kiekį informacijos imtis vertinimų.
„Akivaizdu, kad daug yra labai negatyvaus emocinio fono. Mes suprantame, kaip skaudu yra artimiesiems ir kokia tai yra tragedija, <...> bet iš kitos pusės nesinorėtų visko suplakti į vieną vietą ir kalbėti apie darbo pažeidimus, kažkokių pareigų nevykdymą“, – teigė S. Bieliūnė.
Ministro patarėjos tikinimu, ministerija atliko pirminius veiksmus, tam, kad išsiaiškintų svarbiausias aplinkybes ir jas įvertinę, nuspręstų, kokių žingsnių toliau šioje istorijoje imtis.
„Esame nusiteikę šitą įvykį turėti dėmesio centre, kurio nepaliksime vien tik tai teisėsaugai“, – tvirtino S. Bieliūnė.
Veryga: vienas ministras ar Seimo narys problemų neišspręs
„Nežinau pačios istorijos ir daryti tiesioginį ryšį su mobingu, vargu, ar išeina. Darbo santykiai ar kažkokios tai problemos nebūna paprastai vienintelis dalykas, kuris pastūmėja prie savižudybės“, – naujienų portalui tv3.lt teigė šešėlis valstiečių sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Kalbėdamas apie mobingą, A. Veryga pažymėjo, kad šią problemą nėra paprasta išspręsti. Pasak jo, ir anksčiau būta įvairių bandymų ir priemonių, kad būtų suvaldyta ši problema, šiuo metu Seime kelią skinasi projektas, kad vidurinės grandies vadovams atsirastų kadencijos.
„Vieną gali padaryti valdžia, vienos priemonės yra įstatymų leidėjų rankose. <...> Bet Seimo narys ar ministras konkrečioje įstaigoje darbo klimato nepagerins ir neišspręs. Ne jo tai yra valioje“, – tvirtino A. Veryga.
Jo teigimu, mobingo problemos sprendime itin svarbi yra bendravimo kultūra, koks yra vadovas, koks yra jo požiūris į darbuotojus.
„Ar jie yra branginami, gerbiami, ar yra padedama, jei iškyla kažkokių sunkumų, ar jie yra pamatomi. Jeigu kalbėtume apie pačius darbuotojus, labai svarbu pamatyti, kad žmogui kažkas yra negerai.
Labai dažnai iki savižudybės būna tam tikrų ženklų, kai žmogus bando parodyti, kad kažkas yra ne taip. Bando kalbėtis.
Tada labai svarbu žmogų pamatyti, neneigti jo problemų, nesakyti: „ai, žinai, viskas bus gerai, viskas susitvarkys“. Kiekvienoje grandyje galima padaryti daugiau, kad savižudybių mažėtų.
Tai nėra kažkieno vieno konkrečiai, ar ministro, ar Seimo nario, ar vienos konkrečios įstaigos vadovo reikalas“, – aiškino A. Veryga.
Seimas pagalbos gali kreiptis į Nausėdą
Apie nusižudžiusios medikės atvejį socialiniuose tinkluose pasisakė ir konservatorius, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas.
„Kaip turi skaudėti žmogui, jog jis nuspręstų pasitraukti iš gyvenimo? Turiu galvoje Šiaulių medikės atvejį. Dar skaudžiau, kai žinai, jog medikė kovojo, garsiai kalbėjo apie tai, kad patiria nederamą elgesį darbe ir artimieji tvirtina turintys surinkę pakankamai mobingo įrodymų“, – rašė jis.
Visgi A. Navickas pripažino, kad mobingas yra itin subtili sritis, kur itin sunku kažką tvirtai pasakyti.
„Labai daug kas priklauso nuo kolegų pozicijos – ar jie tyli, ar ne? O gal gydytoja paprasčiausiai buvo konfliktiška ir daug ką susigalvojo? Net ir tokiu atveju, būtinas išsamus situacijos tyrimas. Mano galva, ne tik Prokuratūros, bet ir specialios Sveikatos apsaugos ministerijos komisijos“, – įsitikinęs politikas.
„Dar vienas labai konkretus žingsnis – turime ratifikuoti Smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje prevencijos konvenciją. Tiesa, šioje vietoje reikalinga Prezidento iniciatyva, nes tik jis ją gali teikti ratifikavimui. Mūsų Komisija kreipsis į Prezidentą, prašydama tokio teikimo.
Skaudu, jog tenka, regis, trypčioti vietoje, o labai norisi, jog nieku gyvu nebebūtų Lietuvoje žmonių, kurie pasitraukia iš gyvenimo, nes darbovietė tapo tikru pragaru“, – rašė A. Navickas.
Apie medikės tragediją pasisakė ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Jis teigė, kad komitetas Darbo kodekso pataisas dėl mobingo svarstys jau šį trečiadienį.
Teisėsauga aiškinasi Šiaulių medikės mirties priežastį, daugiau detalių neatskleidžia
Teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės mirties priežastį, tačiau daugiau detalių neatskleidžia.
Gydymo įstaigos atstovai teigia, kad gydytoja buvo atleista iš darbo praėjusį ketvirtadienį dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo.
„Mirties atvejis yra tiriamas. Tai yra tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – BNS pirmadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
Tačiau daugiau detalių ji neatskleidžia.
„Kol kas jokios detalesnės informacijos negalime pateikti“, – teigė prokuratūros atstovė.
Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Sonata Tenytė BNS teigė, kad Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centre dirbusi anesteziologė-reanimatologė gydymo įstaigoje dirbo nuo 2014-ųjų rugpjūčio iki šių metų gegužės 6 dienos, kai buvo atleista.
„Gydytoja atleista iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“, – sakė ligoninės atstovė.
Ji neatskleidė pažeidimo turinio dėl „asmens duomenų apsaugos“.
S. Tenytė taip pat sakė, kad gydytojos mirties aplinkybės ligoninei nėra žinomos.
„Gydytojos mirties aplinkybės ligoninei nėra žinomos, todėl išsamesnių komentarų šiuo metu pateikti negalime. Gerbkime mirusiosios atminimą ir artimųjų gedulą“, – teigė ji.
„Visai Respublikinės Šiaulių ligoninės bendruomenei žinia apie gydytojos mirtį netikėta, sukrečianti“, – pridūrė ji.
Ligoninės administracija tuo pačiu reiškia užuojautą gydytojos artimiesiems ir kolegoms.
