R. Jampolskė pasakoja, kad jau nuo pat vaikystės lėles drabužėliais aprūpindavo pati, o būdama paauglė apdarus siuvo draugų jaunesniųjų sesių lėlėms. „Visą laiką turėjau potraukį siuvimui, ir neįsivaizdavau savęs niekur kitur“, – sako ji.
Baigusi mokyklą R. Jampolskė nepabijojo siekti svajonės ir įstojo mokytis drabužių dizaino. Nors tai buvo moters aistra, mokslų baigti nepavyko – ji neslepia, kad tada mokytis šiek tiek patingėjo. „Pasimokiau vieną semestrą ir išėjau. Nelabai buvo ką kaltinti, tik pačią save. Labiau rūpėjo pagyventi, nei pasimokyti“, – atvirai sako pašnekovė.
Dar kartą studijuoti moteris bandė menotyrą, ir nors studijavo net trejus metus, neslepia, kad šios studijos neteikė didelio džiaugsmo.
„Kai studijuoji nevisai tai, ką norėtum, nelabai gerai sekasi. Trečiam kurse išėjau, o mintys apie siuvimą kirbėjo visą laiką“, – pasakoja moteris.
Vėl studentė
R. Jampolskės siuvimo mokslai prasidėjo Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje. Kalbėdamasi su kitomis mamomis apie tai, ką veiks po motinystės atostogų, R. Jampolskė užsiminė, kad labai norėtų užsirašyti į siuvimo kursus.
„Viena mama dirbo mokytoja profesinėje mokykloje ir sakė, kad pas juos labai geras siuvėjų parengimas. Mane ta mintis sužavėjo, be to, ne kartą buvau studijavusi, bet taip nieko ir nepabaigusi“, – prisimena pašnekovė.
Taip R. Jampolskė vėl pradėjo mokytis siuvimo, tačiau bene labiausiai ją džiugino galimybė atlikti praktiką pas dizainerį Liutaurą Salasevičių.
„Man labai patinka jo kūryba ir kaip jis moteriškumą atskleidžia kiekvienoje suknelėje. Esu jam labai dėkinga už tą įkvėpimą, kurį gavau, už didžiulį paskatinimą, pagyrimą, kad man sekasi, pavyksta, kad einu tinkama linkme“, – pasakoja moteris.
Lyg likimo ženklas R. Jampolskės mokykloje pasitaikė Vilniaus kolegijos lankstinukai, kviečiantys į atvirų durų dieną. Ji neslepia, kad apsilankyti susiviliojo iš kart, o apsižvalgius kolegijoje noras tęsti mokslus tik sustiprėjo.
Šeima – didžiausi palaikytojai
Nors Vilniaus kolegija R. Jampolskę sužavėjo iš kart, ji neslepia, kad dvejonių būta. „Grįžusi namo pasitariau su Mariumi, papasakojau, ką planuoju. Jis labai mano pasirinkimą palaikė, mane paskatino. Realiai, dėl jo paskatinimų pasiryžau ir nepabijojau, kad man virš 30, kad yra mažas vaikas“, – atskleidžia pašnekovė.
Dizainerė sako, kad didelio palaikymo iš aplinkos sulaukia iki dabar. „Būna dienų, kai suabejoji savimi, savo gabumais ir jėgomis, bet aplinkinių palaikymas labai padeda. Aplinkiniai, toks jausmas, tiki manimi labiau nei aš pati.“
Renata su Mariumi augina 5 metų dukrelę Viltę, kuri, atskleidžia pašnekovė, labai savarankiška, todėl ir motinystę su studijomis bei darbais suderinti ne taip sunku. „Dievas atsiuntė tikrai labai gerą vaiką“, – su šypsena sako moteris.
Vis dėlto pašnekovė neslepia, kad gyvenimas pastaruoju metu nepagailėjo ir iššūkių. „Viską spėju, tik labai sunku su karantinu, nes studijos persikėlė į nuotolinį, visi darbai namuose, o namuose sofa labai minkšta.
Viskas susikrovė, ir bakalauras, ir sesija, ir egzaminai. Nelabai seniai tėtį palaidojau... Buvo labai sunku žengti pirmą žingsnį ir pradėti rašyti bakalaurą, bet kai pradėjau, tai ir gaunasi“, – dalijasi R. Jampolskė.
Nepaisant susiklosčiusių aplinkybių, ji džiaugiasi, kad išlaikyti egzaminus pavyko gerai. „Net stebiuosi, kaip gerai viskas išėjo su tokia situacija, bet kažkas iš viršaus galbūt man padėjo juos taip gerai išsilaikyti“, – pasakoja moteris.
Ateities planuose – prekės ženklas
R. Jampolskė atskleidžia, kad ji – moteriškų suknelių gerbėja, o unisex tipo rūbai jai ne prie širdies. O įkvėpimą kūriniams, sako dizainerė, kelia viskas aplink. „Viskas aplinkui kelia įkvėpimą. Aplinka, kitų menininkų kūryba, gamta.
Būna, pamatai kitą gaminį ir matai jį per savo stiklą, įsivaizduoji jį visai kitaip, ir galvoji, ką gali iš jo padaryti, pakeisti. Studijų metu būtent to ir moko – ieškoti įkvėpimo“, – sako R. Jampolskė.
Moteris pasidalijo ir labiausiai įsiminusia bei sudėtingiausia kurta suknele, kuri, sako R. Jampolskė, vadinosi mėnulio suknele. Nakties temos kolekcijai kurta suknelė turėjo korsetą ir sijoną, prie kurio dizainerė prisiuvo daug įvairių dydžių mėnulių.
„Reikėjo pasiūti daugybę mėnulių, išpjauti juos iš porolono, juos apvilkti. Buvo ganėtinai sudėtinga juos susiūti tarpusavyje taip, kad ir atrodytų gražiai, ir forma būtų išlaikyta“, – prisimena moteris.„Dabar dirbu su savo bakalaurinio kolekcija, daug raukinių, daug darbo. Manau, kad po šito ilgai raukti nebenorėsiu“, – juokdamasi sako R. Jampolskė.
Nors dabar darbų R. Jampolskei netrūksta, ateityje ji sako turinti ir didelių planų. „Kai pradėjau studijuoti buvo vieni planai, vėliau jie keitėsi.
Dabar norėčiau metus padirbėti šioje srityje, iš arčiau susipažinti su ne tik kūrybiniu, bet ir gamybiniu procesu, su finansiniais reikalais. Bet jei kalbėtume apie maksimalias svajones, norėčiau turėti savo prekės ženklą“, – sako R. Jampolskė.
Ji neslepia, kad savo suknele norėtų papuošti ir vieną žymią Lietuvos moterį. „Lietuvoje man grožio, figūros etalonas vienareikšmiškai yra Jurgita Jurkutė. Ji tikrai viską turi savyje, ir kiek laidų bežiūriu, ką ji beapsirengtų, viskas ant jos nuostabiai atrodo, tai labai įdomu būtų jai siūti suknelę“, – pasakoja dizainerė.
