Praėjusių metų birželio-gruodžio mėnesiais Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) tyrėjai įgyvendino mokslinį projektą „Lietuvos ir kitų ES šalių narių atsakas į COVID-19 pandemiją: poveikis viešajai politikai ir ekstremalios situacijos valdymas“.
Tyrimo metu buvo atlikti 25 interviu su valstybės ir savivaldybių politikais, kitais visuomenės atstovais. Kaip teigia prie projekto dirbę mokslininkai, valdant pandemiją viena pagrindinių iškilusių problemų – nešališko ir objektyvaus situacijos vertinimo trūkumas.
„Krizė reikalavo specifinio atsako. Tai buvo sudėtinga ir paini visuomenės sveikatos krizė, kuri sukėlė plataus masto poveikį ekonomikai. Dėl informacijos trūkumo ir didelio pavojaus visuomenės sveikatai reikalavo greitų ir inovatyvių sprendimų.
Kalbant krizių valdymo terminai, tai buvo šliaužianti arba ilgai deganti krizė“, – pastarųjų metų situaciją apibendrina tyrimo vadovas Vitalis Nakrošis.
Lietuva krizės valdymą pradėjo stipriai
Kaip rodo tyrėjų surinkti duomenys, Lietuva buvo viena pirmųjų pasaulyje tiek griežtinant, tiek laisvinant karantiną. Šalys, kurios geriau susitvarkė su pirmąją banga, tarp jų ir Lietuva, vasarą labiau atlaisvino draudimus ir atsipalaidavo, kiek perdėtas pasitikėjimas savo jėgomis esą galimai ir pakenkė pasiruošimui rudeniui.
„Pernelyg didelis užtikrintumas galėjo veikti tai, kad nebuvo gerai pasiruošta antrai bangai. {...} Net ir turint geriausius duomenis ir analizę visada išliks tam tikras netikrumas, neapibrėžtumas. Vienas didžiausių pavojų yra nusiraminti, galvoti, kad mes jau žinome, kaip suvaldyti dalykus. Kai iš tikrųjų pasaulis pateikia visokių staigmenų ir parodo, kad mes dažnai esame pernelyg užtikrinti savo pajėgumais“, – atsako į pandemiją problemas apibendrino doc. dr. Vytautas Kuokštis.
Visgi, kaip rodo statistiniai duomenys, panaši situacija buvo visose šalyse, kurios per pirmą pandemijos bangą įvedė griežtesnius ribojimus ir turėjo mažesnį sergančiųjų skaičių.
Krizės suvaldyme Lietuvoje, mokslininkų nuomone, trūko politikų lankstumo, gebėjimo prisitaikyti prie situacijos. Teigiama, kad nors politinė lyderystė pandemijos pradžioje buvo gera, galiausiai ji suprastėjo, krizės suvaldymui vadovavę politikai pamažu prarado visuomenės pasitikėjimą.
Mokslininkų interviu metu surinktos įžvalgos taip pat rodo, jog trūko ir sveikatos apsaugos sistemų ekspertų įtraukimo informuojant visuomenę apie situaciją, nevyriausybinių organizacijų įtraukimo sprendžiant pandemijos pasekmes.
V. Kuokščio teigimu, kilo ir klausimas dėl Seimo rinkimų įtakos pandemijos valdymui. Čia esą nuomonės išsiskiria.
„Mes negalime vienareikšmiškai teikti, kad Seimo rinkimai turėjo įtakos laisvinimui arba vėlesniam griežtinimui. Buvo interviu metu išsakyta ir tokia nuomone, bet kiti interviu dalyviai nesutiko.
Tiesa, Seimo rinkimai galėjo turėti įtakos, nes tiesiog prioritetai buvo kiti, dėmesio mažiau buvo skiriama pasiruošimui antrajai bangai“, – kalbėjo mokslininkas.
Kritikos sulaukė ir ekonomikos skatinimo politika
Kaip ir ribojimuose, taip ir ekonomikoje pavasarį Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje paskelbusi apie ekonomikos skatinimo paketą. Tačiau, tyrimą atlikusių mokslininkų nuomone, ekonominiai sprendimai nebuvo visiškai teisingi – trūko konsultacijų su verslu, pagalbos priemonės nebuvo iki galo apgalvotos.
„Kitaip sakant – negalvokit apie taupymą, skolinkitės, jeigu reikia, tam, kad būtų palaikomi verslai, darbo vietos, žmonių pajamos tol, kol krizė bus suvaldyta ir užsikrėtimų kreivė suplokštinta.
Reaguokite į situaciją greitai ir valdykite lūkesčius, kad nekiltų panika ar neįsivyrautų pesimizmas“, – tokias ekonomines krizės valdymo rekomendacijas pateikė VU TSPMI prof. Ramūnas Vilpišauskas.
R. Vilpišauskas taip pat išskyrė ir tai, kad nepaisant problemų, rudens metu Lietuva buvo kone geriausiai su finansine krize susitvarkiusi Europos Sąjungos šalis. Efektyviausios valstybės pasitelktos priemonės – mokesčių atidėjimas, parama mažosioms įmonėms, kompensacijos už prastovas ir nedarbingumo išmokos.
„Turbūt daugiau buvo mokomasi iš savo patirties, veikiama bandymų, klaidų būdu. Ką reikia pabrėžti, mokėsi daugiausia politinio lygmens pareigūnai“, – teigė R. Vilpišauskas.
Savo apžvalgoje mokslininkai pateikia ir 12 rekomendacijų politikams – nuo valstybės tarnybos reformos iki didesnio tolimesnio ekspertų įtraukimo.
„Atsparumo viešojo valdymo sistemoje, stiprinimo klausimas yra daugiausia naujosios Vyriausybės darbotvarkėje. {...} Labai svarbu reflektuoti krizės valdymo patirtį, kadangi jų valdymas nevyksta dažniausiai pagal išankstinį planą ir kažkokias nustatytas procedūras. Todėl pasibaigus Covid-19 epidemijai būtų labai tikslinga atlikti efektyvų vertinimą, kurio metu būtų galima nustatyti svarbiausius pasiekimus ir klaidas“, – rekomendavo tyrimo vadovas V. Nakrošis.
Visą tyrimo santrauką peržiūrėti galite tspmi.vu.lt.