Net jei, kaip šią savaitę Ispanijoje teigė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, šis karštas Europos vasaros sezonas yra „naujoji norma“, daugeliui žmonių tai vis dar atrodo nenatūralu.
Miškų gaisrai ir sausros jau tapo įprastu reiškiniu. Taip pat – ir ekstremalios temperatūros visame žemyne. Tačiau dabar beveik kiekviena diena atneša oro grėsmių, apie kurias anksčiau tik girdėdavome ar įsivaizduodavome.
Turkijoje žmonės evakuojami iš savo namų dėl miškų gaisrų. Didžiojoje Prancūzijos dalyje paskelbtas pavojus, o vienas branduolinis reaktorius buvo sustabdytas, nes upės vanduo, į kurį jis išleidžia aušinimo vandenį, buvo per šiltas.
Italijoje, kur siautėja karščio banga, kai kuriose vietovėse į ligonines paguldytų žmonių skaičius išaugo penktadaliu.
Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnyba („Met Office“) antradienį pranešė, kad šalyje šių metų birželis buvo karščiausias per visą stebėjimų istoriją – vidutinė temperatūra siekė 16,9 °C.
Nors birželio 30 d. Didžiojoje Britanijoje temperatūra pakilo iki 33 °C, tai tebuvo lengvas smūgis, palyginti su visą Europą apėmusia karščio banga. Ispanijoje ir Portugalijoje savaitgalį fiksuoti birželio rekordai – temperatūra siekė net 46 °C.
Ši situacija yra išskirtinė
Samantha Burgess, Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro klimato strategijos vadovė, pabrėžė, kad ši situacija – išskirtinė.
„Paprastai tokio intensyvumo karščio bangas matome liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje“, – sakė ji.
Ir pridūrė: „Tai – neįprasta. Taip pat neįprasta, kad ši banga tokia plačiai paplitusi. Ji paveikė didžiąją dalį Vakarų Europos – nuo Graikijos iki pietinės Jungtinės Karalystės. Paprastai karščio bangos būna daug labiau lokalizuotos.“
Europa šyla dvigubai greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl klimato kaitos poveikis čia – didžiausias. Mokslininkų teigimu, pagrindinė priežastis – vis didėjantis anglies dioksido kiekis atmosferoje.
Taip pat prisideda didelis žemyninės Europos plotas ir artumas Arkties regionui, kuris šyla tris kartus sparčiau nei pasaulio vidurkis.
Europą alina sausros
Situacijos negerina ir tai, kad šiaurės vakarų Europa kenčia nuo sausros. Didžiojoje Britanijoje fiksuotas sausiausias pavasaris per daugiau nei 50 metų, o Potsdamo meteorologijos stotis (Vokietijoje) užfiksavo sausiausią metų pirmąją pusę nuo stebėjimų pradžios prieš daugiau nei šimtą metų.
Sausa dirva dar labiau stiprina karštį – daugiau saulės energijos tenka įkaitusiai žemei, o ne vandens garinimui.
Oro sąlygos sukelia ir neįprastus reiškinius. Portugalijoje stebėti vadinamieji ritininiai debesys – ilgos horizontalios formos debesų juostos palei horizontą. Tai – arcus tipo debesys, susidarantys, kai šaltas oras iš audros debesies stumia šiltą, drėgną orą aukštyn.
Vasarą karščio bangos tikėtinos. Tačiau, pasak Redingo universiteto klimato mokslų profesoriaus Richardo Allano, dabartinės ekstremalios temperatūros nebūtų tokios pribloškiančios, jei ne klimato kaita.
Kas laukia toliau? „Šios karščio bangos taps dar stipresnės – ir gana greitai“, – sako R. Allanas. Viena iš to priežasčių – šiltesnis oras gali išlaikyti daugiau drėgmės, todėl, kylant temperatūrai, Europa taps drėgnesnė.
Tai apsunkins kūno vėsinimą – prakaitas garuos lėčiau, todėl bus sunkiau palaikyti normalią kūno temperatūrą.
Pasak S. Burgess, vis dar galime daug nuveikti: „Turime kuo greičiau pasiekti nulinę emisiją, nes karščio bangos šiltesniame klimate tik stiprės. Be to, turime gerokai geriau prisitaikyti – vėsinti miestus, mažinti miesto šilumos efektą ir užtikrinti, kad žmonės žinotų, kaip keisti savo elgesį.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
