karščiai

Nors pastarosiomis dienomis vyrauja vėsesni orai, tačiau lygiai prieš 5 metus birželio 12-ąją buvo labai karšta – pasiekta aukščiausia kada nors išmatuota birželio mėn. oro temperatūra. Kaišiadoryse oras įkaito net iki 35,7 °C. Užfiksuotais duomenimis pasidalijo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Kitose šalies vietovėse irgi buvo labai karšta: visose šalies meteorologijos stotyse oras įkaito iki 30–35 laipsnių karščio.

Tris dienas trunkanti karščio banga Graikijoje ir Turkijoje ketvirtadienį turėtų pasiekti apogėjų. Pasak Graikijos meteorologijos tarnybos, ankstyvą popietę Vidurio Graikijoje ir Peloponeso pusiasalyje laukiama iki 45 laipsnių kaitros. „Tai bus sunkiausia šios karščio bangos diena“, – radijui sakė meteorologijos tarnybos atstovas. Jau 9.00 val. termometrų stulpeliai Atėnuose rodė 33 laipsnius. Karščiausiomis vidudienio valandomis jau trečiadienį turistų nepriėmė Atėnų simbolis Akropolis.

Lietuvą jau užplūdo karščiai, kurie daliai žmonių yra itin pavojingi: perkaisti galima ne tik būnant saulėje, bet ir namuose. Naudinga įsidėmėti ženklus, kuriuos siunčia organizmas, kai karštis alina per stipriai, ir žinoti, kada metas kreiptis į medikus. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Julius Kalibatas.

Pietų ir Pietryčių Azijoje sekmadienį buvo ruošiamasi dar didesniems karščiams, pareigūnams iš viso regiono paskelbus įspėjimus apie pavojų sveikatai, o gyventojams atgaivos ieškant parkuose ir kondicionuojamuose prekybos centruose.  Pastarąją savaitę regioną užplūdus itin karštų orų bangai, t. y. termometro stulpeliams šoktelėjus iki 45 laipsnių Celsijaus, tūkstančiai mokyklų buvo priverstos liepti moksleiviams likti namuose.

Praėję 2023-ieji metai gali būti šilčiausi per paskutinius šimtą tūkstančių metų. Taip teigia klimato tyrėjai iš Europos Sąjungos agentūros. Jie prognozuoja, kad klimatas ir toliau šiltės. Neregėti potvyniai Slovėnijoje, gaisrų Portugalijoje ir kitose šalyse ir kitų stichijų paženklinti 2023 metai buvo ir patys šilčiausi. Taip sako Europos Sąjungos klimato tyrėjai. Vidutinė metinė oro temperatūra buvo aukščiausia nuo stebėjimų pradžios 1948 metais.

Tokių metų kaip 2023-ieji jau seniai nebuvo. Per vienerius metus įvyko turbūt visi Lietuvoje įmanomi stichiniai ir katastrofiniai reiškiniai: buvo ir karščių, ir sausrų, ir potvynių, o dabar ateina dar ir šalčiai.  Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai parengė susistemintą praėjusių metų orų ir reiškinių apžvalgą. 2023-uosius jie apibūdina vienu žodžiu – ekstremalūs metai.

Prancūziją ir Italiją kausto dar viena karščio banga. Temperatūra ten siekia 40 laipsnių ir daugiau – tai yra apie 10 laipsnių didesnė nei įprasta rugpjūčiui. Tuo metu Graikijoje siautėja dešimtys gaisrų, per kuriuos žuvo mažiausiai 18 žmonių. Graikijos šiaurėje esančiame Evroso regione žmones gąsdina apokaliptiniai vaizdai. Žmonėms bejėgiškai stebint čia siautėjančią stichiją, ugniagesiai bando malšinti nuo savaitgalio liepsnojančius gaisrus. „Ugnis pasiekė mūsų kaimą.

Ledo arenos per karščius nesulaukia daugiau žmonių, sako arenų darbuotojai. Anot jų, daugiau lankytojų sulaukiama lietingu oru.  „Akropolis group“ Komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas sako, kad pirkėjai ant ledo neskuba.  „Nepastebime kažkokio labai pasikeitimo. Matyt, žmonės kažkaip kitaip nuo tų karščių gelbstisi“, – teigė jis.    Kauno ledo arenos projektų vadovas Saulius Balnanosis sako, jog daugiau žmonių į areną čiuožti ateina per lietų.

Pastarąją savaitę Lietuvoje įsivyravus karšiams, šalies zoologijos sodų atstovai sako, kad dauguma gyvūnų yra prisitaikę gyventi tokiomis sąlygomis, todėl didesnių problemų nėra. Tačiau kai kur karščiai pristabdė gyvūnų atvežimą iš kitų Europos šalių. Klaipėdos zoologijos sodo vadovas Edvardas Legeckas teigė, kad gyvūnai prie tokių orų yra prisitaikę. „Mūsų gyvūnai – praktiškai Afrika yra ir jiems tie karščiai nėra baisu, tik tigrams truputį. Bet kelios dienos, tai nėra toks karštis baisu.

Karščiai iš Lietuvos nesitraukia. Sinoptikai praneša, kad ketvirtadienį aukščiausia temperatūra gali siekti 35 laipsnius. Vis dėlto savaitgalį orai ims keistis. Ketvirtadienį dangų padengs debesys, dažniausiai nestori, todėl diena bus šviesi, bet kur nors gali trumpai ir su perkūnija palyti. Praėjusi naktis buvo labai šilta – minimali temperatūra buvo tarp 15 laipsnių Skuode ir 22 laipsnių Kaišiadoryse.

Sinoptikai skelbia, kad Lietuvoje fiksuojamas pavojingas meteorologinis reiškinys – tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Išsimiegoti tokiomis karštomis naktimis gali būti sunku. Tačiau jei esate tarp tų, kurie karštomis naktimis miega nuogi, ekspertai turi jums liūdnų žinių.

Britė mirė atostogaudama Fuerteventūros saloje per vieną karščiausių metų dienų. 39 metų moters kūnas buvo aptiktas sekmadienį prieš pat 13 val. kalnuotoje vietovėje netoli Morro Jable miestelio pietinėje Kanarų salos pakrantėje. Manoma, kad ji galėjo keliauti pėsčiomis. Policija naktį patvirtino, kad moteris buvo poilsiautoja iš Didžiosios Britanijos. Tačiau jos vardas ir pavardė nenurodyti ir kol kas nežinoma, iš kurios Jungtinės Karalystės dalies ji buvo kilusi, rašo mirror.co.uk.

Sinoptikai siunčia dvi svarbias žinias gyventojams. Prognozuoja, kad varginantys karščiai išsilaikys beveik visą šią savaitę. Taip pat praneša, kad su karščiais į Lietuvą gali atslinkti ir lietus su perkūnija. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja, jog į Lietuvą atslenka stichinė kaitra, kuri kai kuriems žmonėms gali būti pavojinga. „Geros žinios laukiantiems kaitresnių vasaros dienų, blogos – nemėgstantiems karščių.

Sinoptikai įspėja, kad antradienį užplūdęs karštis niekur nesitrauks – šiandien temperatūra gali siekti net 30-35 laipsnius karščio. Pasirūpinkite savo sveikata ir įsidėmėkite, ką būtina žinoti per karščius. Meteo.lt socialiniuose tinkluose pasidalino informacija apie antradienį užklupusius karščius bei pateikė naujausią orų prognozę. Karštis neskubės trauktis Vakar pritrūko vos 0,6 laipsnio iki rugpjūčio 15 dienos karščio rekordo. Be to, vietomis fiksuotos tropinės naktys.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja, kad į Lietuvą atslenka stichinė kaitra, kuri kai kuriems žmonėms gali būti pavojinga. „Geros žinios laukiantiems kaitresnių vasaros dienų, blogos – nemėgstantiems karščių.  Karštis laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, kai 1–2 paras aukščiausia oro temperatūra yra ne mažesnė nei 30 °C. Jei tokia aukšta temperatūra išsilaiko 3 paras ir ilgiau, tai yra jau stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra.

Daugiau kaip 1 000 ugniagesių sekmadienį kovojo su miškų gaisru centrinėje Portugalijoje, kuris sunaikino 7 000 hektarų žemės ir nežymiai sužeidė 11 žmonių. Kai kuriuose Portugalijos regionuose temperatūra viršijo 40 laipsnių Celsijaus, o valdžia teigė, kad artimiausiomis dienomis gaisrų pavojus išliks labai didelis arba maksimalus visoje šalyje.

Sinoptikai prakalbo apie neramius savaitgalio orus. Įspėja, kad šeštadienį laukia trumpos liūtys su perkūnija, orai sušils. Bet sekmadienį karštis smogs Lietuvai kaip reikiant – termometro stulpeliai perkops virš 30 laipsnių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė sako, kad šeštadienį orai bus kupini visko: tiek šilto oro, tiek lietaus.

Klimato atšilimas jau baigėsi – prasidėjo klimato virimas. Taip karščio stichijos apimtą situaciją pasaulyje apibūdino Jungtinių Tautų generalinis sekretorius. Pasak Jungtinių tautų – žmonijai jau beveik neliko šansų sustabdyti dramatiškus pokyčius mūsų planetoje. O šis mėnuo, pasak klimato stebėtojų – neabejotinai taps karščiausiu per visą stebėjimų istoriją. Graikiją gaisrai niokoja jau antrą savaitę. Dėl stichijos nutrūko ir tūkstančių žmonių atostogos Rodo saloje.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pasidalijo naujausia ilgalaike orų prognoze. „Įsibėgėjo antra vasaros pusė, kuri, galbūt, bus geresnė už pirmąją.

Iš Graikijos Korfu salos pareigūnai pirmadienį evakavo beveik 2 500 žmonių, kol ugniagesiai kovoja su keliais gamtiniais gaisrais karščio alinamoje Graikijoje. Dešimtys tūkstančių žmonių jau pabėgo nuo gaisrų Rodo saloje, o daugelis išsigandusių turistų stengiasi grįžti namo. Iš sekmadienio į pirmadienį iš Korfu buvo evakuota apie 2 400 svečių ir vietos gyventojų, sakė priešgaisrinės tarnybos atstovas spaudai ir pridūrė, kad tai buvo atsargumo priemonė.

Po karščių įsivyrauja Lietuvos klimatui būdingi orai. Šį savaitgalį temperatūra nukris iki 20–23 laipsnių šilumos, o daugelyje rajonų vis palis. Tiesa, sekmadienį lietus turėtų trauktis. Orus Europoje lems daugiausia žemo slėgio sritys. Aukštesnio slėgio sričių beveik nebus. Saulėta bus daugiausia žemyno pietuose, didžiojoje Europos dalyje dangų pridengs įvairaus storio debesys. Labai karšta išlieka vietomis žemyno pietuose, palei Viduržemio jūrą.

Europą ir toliau kausto alinantys karščiai. Saulė negailestingai kepina Balkanus, tačiau sudėtingiausia situacija išlieka Italijoje. Ten visoje šalyje paskelbtas karščio pavojus – į ligonines patenka daugybė perkaitusių ar dehidratavusių žmonių. Visoje Italijoje – nuo šalies šiaurės iki pietų – pats aukščiausias karščio pavojus.

Lietuvoje auga karštų dienų skaičius, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Prieš kelis dešimtmečius karštis buvo gana retas reiškinys, o dabar jo sulaukiame kasmet. Ko tikėtis toliau? LHMT specialistai primena, kad karščiu laikome pavojingą meteorologinį reiškinį, kai aukščiausia oro temperatūra dieną pasiekia ne mažiau nei 30 laipsnių.  Praeityje tokia temperatūra buvo retenybė.

Po karščio bangos pirmadienį į Lietuvą sugrįžo gaivesni orai. Kai kuriems šalies rajonams kliuvo nemažai lietaus ir gali dar palyti – gyventojai realiuoju laiku dalijasi nuotraukomis, kur plaukia kamuoliniai debesys. O sinoptikai pasidalijo naujausia orų prognoze ir paaiškino kritikams, kaip jas suprasti. Feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ gyventojai dalijasi orų situacija iš savo gyvenamųjų vietovių. Apie 11 val. lietus sugrįžo į pagrindinę sostinės dalį.

Kinija pirmadienį pranešė, kad savaitgalį šalies šiaurės vakaruose temperatūra pasiekė 52,2 laipsnio Celsijaus. Tai – liepos vidurio rekordas šalyje. Sindziango regiono Sanbao kaime esančioje meteorologijos stotyje liepos 16 dieną 19 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku užfiksuota 52,2 laipsnio Celsijaus temperatūra, viršijusi to paties metų laikotarpio karščio rekordą, sakoma Kinijos meteorologijos administracijos pranešime.

Savaitgalis lietuviams nepagailėjo kaitrios saulės, o ne vienas po karščių skundžiasi ir saulėje nudegusia oda. Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, ko šiukštu negalima daryti nusvilus odą, kitaip galite prisidaryti tik daugiau žalos nei naudos. Yra daugybė mitų, kaip galima malšinti nudegusios odos skausmą, tačiau ne visi jie veiksmingi, o kai kurie net žalingi.

Trijuose pasaulio žemynuose tvyrant nerimą keliančioms globalinio atšilimo pasekmėms, svilinantis karštis pirmadienį grasina pagerinti temperatūros rekordus ir pakurstyti gaisrus. Daliai Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos šalių ruošiantis istorinėms karščio bangoms, buvo paskelbti įspėjimai apie pavojų sveikatai ir evakuacijos.

Sekmadienį tik per plauką nebuvo pakartotas paros karščio rekordas, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. „Sekmadienis buvo labai karštas, tačiau iki naujo paros rekordo užfiksavimo trūko vos 0,1 laipsnio, todėl 2021 m. liepos 16 d. užfiksuotas rekordas buvo tik pakartotas. Kalvarijoje įkaito iki 34,9 °C. Beveik visoje šalyje įkaito virš 30 laipsnių, mažiausiai oras sušilo Ventėje (29,7 °C) ir Nidoje (29,9 °C)“, – feisbuke praneša tarnyba.

Itin karštą savaitgalį Lietuvoje paskendo keturi vyrai, dar du skendusieji buvo ištraukti ir perduoti medikams.  Dar vienas 39 metų vyras paskendo Švenčionių rajone, automobiliu įvažiavęs į tvenkinį. Tragiškos nelaimės įvyko Širvintų rajone, Birštono savivaldybėje, Šiauliuose ir Skuode.   Sekmadienį, apie 13.58 val.

Į Lietuvą atslenka karščių banga. Sinoptikai žada labai šiltą šeštadienį, o sekmadienį Lietuvą svilins per 30 karščio. Medikai ragina žmones saule mėgautis saikingai – laiką leidžiant gamtoje stengtis būti pavėsyje, teptis apsauginiais kremais, ir svarbiausia – gerti daug vandens. Lietuviška saulė – dar pakeliama, palyginti su alinančiais kitų Europos šalių karščiais. Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje šią savaitę temperatūra svyravo tarp 34–45 laipsnių karščio.

Kylant termometrų stulpeliams auga ir kardiovaskulinių ligų rizika. Kaip širdies ligomis sergantiems žmonėms kovoti su karščiu, plačiau pasakoja Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Tomas Vasylius. Jo patarimais ligoninė pasidalino socialiniame tinkle. Vasara tik įsibėgėja. Vienas pagrindinių iššūkių vasarą – aukšta temperatūra. Karštis ir padidėjęs oro drėgnumas gali sutrikdyti sveikatą net ir sveikiems žmonėms.

Vasara Šiaurės pusrutulyje dar tik prasidėjo, tačiau kai kurias Europos, Kinijos ir Jungtinių Valstijų dalis jau užklupo karščio banga, o šį savaitgalį numatoma rekordinė temperatūra akivaizdžiai iliustruoja šiltėjančio klimato keliamus pavojus. Daugiau nei 100 milijonų amerikiečių sulaukė perspėjimų dėl ekstremalaus karščio, o Nacionalinė meteorologijos tarnyba prognozuoja ypač pavojingas sąlygas Arizonoje, Kalifornijoje, Nevadoje ir Teksase.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pateikė naujausią šios ir kitos savaitės orų prognozę. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ ji pasidalijo platesne prognoze ir pasakė, kas laukia. Pagal dabartinius duomenis, sinoptikė turi liūdnų žinių dėl Liepos 6-osios. Pasak jos, orų permainas atnešusi žemesnio atmosferos slėgio sistema vis dar stiprėja, ypač virš Skandinavijos esantis ciklonas – jis ir vėjais pašukuos ir lietučio atneš. „Nuo savaitės vidurio ciklonai silpnės, vėjai rims.

Mažiausiai 96 žmonės mirė per pastarąsias tris dienas Indijos šiaurinėje ir rytinėje dalyse atslinkus rekordinio karščio bangai.Rytinio Indijos regiono Utar Pradešo atstovų teigimu dėl karščio bangos mirė 54 asmenys, dar 42 mirė kaimyninėje Biharo srityje, rašoma „India Times“. „The Guardian“ pažymima, kad tai yra du vieni gausiausiai apgyvendintų regionų šalyje, kuriuose savaitgalį buvo fiksuojamas ir beveik 45 °C siekiantis karštis.

„Kartu su vasara gali pasikeisti mūsų rutina. Mes daugiau laiko praleidžiame gamtoje, keliaujame, vėliau einame miegoti ir neretu atveju apleidžiame šaltuoju sezonu išsiugdytus sveikatos įpročius kaip vitaminų vartojimas“, – pastebi vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Visgi, ji pataria vasarą rūpintis savo sveikata ir papildomai vartoti bent vitaminą C, kuris šiuo sezonu itin svarbus mūsų organizmui.

„Kartu su vasara gali pasikeisti mūsų rutina. Mes daugiau laiko praleidžiame gamtoje, keliaujame, vėliau einame miegoti ir neretu atveju apleidžiame šaltuoju sezonu išsiugdytus sveikatos įpročius kaip vitaminų vartojimas“, – pastebi „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė. Visgi, ji pataria vasarą rūpintis savo sveikata ir papildomai vartoti bent vitaminą C, kuris šiuo sezonu itin svarbus mūsų organizmui, nurodoma pranešime.

Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis bus itin šilta – temperatūra kils net iki +29 laipsnių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba primena, ko svarbu nepamiršti ir ką reikia padaryti karštomis dienomis.  Meteo.lt praneša, kad ketvirtadienis bus be lietaus. Vėjas besikeičiančios krypties, 4-9 m/s. Temperatūra naktį sieks 10-15, šiauriniuose rajonuose vietomis 7-9 laipsnius šilumos. Dieną termometrų stulpeliai kils iki 24-29, pajūryje – 21-23 laipsnių.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pateikė naujausią šios ir kitos savaitės orų prognozę. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ ji pasidalijo platesne prognoze ir pasakė, kas laukia kitą savaitę. Pasak sinoptikės, kol kas sausus orus atnešęs anticiklonas taip ir laikysis virš Šiaurės Atlanto ir beveik visos Europos, blokuos drėgniems ciklonams visus kelius gaiviais ilgesniais lietumis mus palaistyti.

Kai galvojame apie būdus, kaip greitai atsivėsinti karštomis vasaros naktimis, daugelis tikrai negavoja lįsti į karštą vonią, o verčiau lenda po šaltu dušu. Tačiau vienas vonios kambario ekspertas patarė rinktis būtent karštą vonią ir perspėjo, kad jei norite per karščius išsimiegoti, nepulkite į „neveiksmingą“ šaltą dušą.

Ispanijos valdžios institucijų duomenimis, penktadienį šalies šiaurinę dalį nusiaubė daugiau kaip šimtas neteisėtai sukeltų gaisrų, o rytuose daugiau kaip savaitę siautėjusius gaisrus pavyko suvaldyti. Penktadienio popietę Astūrijos regione ir kaimyninėje Kantabrijoje toliau siautėjo 119 gaisrų, pranešė šiaurinių regionų valdžios institucijos. Iš jų 91 kilo Astūrijoje.

Europoje dėl karščių 2022 metais jau mirė mažiausiai 15 tūkst. žmonių, o tarp labiausiai nukentėjusių šalių yra Ispanija ir Vokietija, pirmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Šių metų vasara Europoje buvo karščiausias trijų mėnesių laikotarpis nuo tada, kai buvo pradėta registruoti šiuos duomenis. Dėl neįprastai aukštos temperatūros žemyną ištiko didžiausia nuo viduramžių laikų sausra.

Gyventojai sugrįžta iš vasaros atostogų į darbus, studentai – į didžiuosius miestus studijoms. Tai reiškia, kad vėl prasidėjo spūstys, o tuo pačiu ir nelaimingų nutikimų keliuose. Prie jų ženkliai prisideda duobėti keliai – „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad situacija vis prastesnė. Šiais metais per sausio-liepos mėnesius dėl duobių keliuose jau išmokėta beveik 13 proc. didesnė suma, nei pernai dėl tos pačios priežasties per visus metus.

Didžiausia per kelis dešimtmečius sausra Ispanijoje turi vieną šalutinį efektą, dėl kurio žmonės ne skundžiasi, o džiaugiasi. Ypač archeologai. Dabar galima išvysti, kaip atrodo ispaniškasis Stounhendžas, kurį galima pamatyti tik dėl sausros. Mat įprastai jis paskendęs po vandeniu. Kelių tūkstančių metų senumo ratu pastatytų akmenų statinys iki šiol apipintas mitais. Dauguma ispanų šiemet skundžiasi ir karščiais, ir sausra. Bet archeologams ši vasara – tikras rojus.

Jau aiškėja, kokių orų galima tikėtis rugsėjo 1-ąją ir apskritai pirmosiomis rudens dienomis. O kol kas alinantiems karščiams nesitraukiant jau ne tik dienomis, bet ir naktimis, miškininkai baiminasi, kad teks uždrausti lankytojams eiti į miškus. Jau dabar miškų gaisringumas pasiekęs priešpaskutinę – ketvirtąją gaisringumo klasę. O gamtininkai baiminasi kitų dalykų – dėl karštos ir sausos vasaros gali išnykti kai kurie varliagyviai.

Lietuvą ir toliau svilina rekordiniai karščiai. Sinoptikai sako, kad tai dar ne viskas – šiandien termometrai vėl įkaitę ir veikiausiai šeštadienį bus skelbiamas dar vienas naujas rugpjūčio temperatūros rekordas. Kol sinoptikai stebi kylantį karštį, medikai vos spėja gelbėti su karščiu besigalynėjančius nelaimėlius tiek pajūryje, tiek kitose šalies vietose.

Lietuvoje pagerintas 33 metų karščio rekordas. Sinoptikai kai kuriose šalies vietose vakar fiksavo daugiau nei trisdešimt du laipsnius siekiantį karštį. Beveik tokia pati karšta rugpjūčio septynioliktoji buvo prieš trisdešimt trejus metus Varėnoje. Tuokart termometrai rodė per trisdešimt vieną šilumos. Ir tai dar ne riba – šiandienos karštis gali pranokti prieš aštuoniasdešimt devynerius metus buvusius rekordus.

Dėl rekordinės sausros džiūsta didžiosios Europos upės. Nuseko net 100 ilgiausios Prancūzijos upės Luaros kilometrų. O Dunojaus vandeniui pasiekus 25-ių ir daugiau laipsnių temperatūrą, masiškai gaišta žuvys. Palydovinėse nuotraukose matyti ir kaip per metus nuseko Reinas. Ilgiausia Prancūzijos upė šią vasarą atrodo katastrofiškai. Kone 100 jos kilometrų – visiškai išdžiūvo.

Europą ir toliau alinant karščiams, žemyne siautėja nevaldomi gaisrai ir rekordinės sausros. Štai Italijoje iki kritinio lygio nuseko didžiausias šalies ežeras Garda, o Ispanijos sostinė skęsta smoge. Madridą pasiekė Portugalijoje, už kelių šimtų kilometrų liepsnojančio gaisro dūmai. Didžiausio Italijos ežero Gardos neaplenkė šalį alinanti sausra. Ten, kur anksčiau tyvuliuodavo vanduo, dabar atsidengė pakrantės akmenys.

Karščio atnešti netikėtumai Europoje: Italijoje nukritus Po upės lygiui, žvejai surado net pusę tonos sveriančią Antrojo pasaulinio karo laikų bombą ir ją nukenksmino, o Prancūzijos druskos ūkiuose – rekordiniai pelnai. Antrojo pasaulinio karo laikų bomba, kuri Italijos kariškių akiratyje atsidūrė visiškai netikėtai. Neįprasto radinio priežastis – Italiją kamuojantys karščiai, o aptiko ją kasdien laimikio į žvejybą besileidžiantys žvejai.