elektra

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse augo, skelbia „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje kaina kilo 19 proc., o Estijoje – 38 proc. „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse kainų pokyčius lėmė sumažėjusi saulės energijos gamyba ir net 35 proc. sumažėjęs elektros importas iš Suomijos. Tuo metu Šiaurės šalyse didmeninės elektros energijos kaina augo dėl 36 proc.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) planuoja išbandyti sistemos lankstumo paslaugas – elektros vartojimo ir gamybos reguliavimą, reaguojant į perteklinį vartojimą, gamybą ar įtampos svyravimus – skirstomajame elektros tinkle.  ESO pirmadienį pranešė inicijavusi šių paslaugų pirkimą bandomajam projektui ir pradėjusi viešąją konsultacija su jas galinčiais teikti klientais.

Gegužės mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginus su balandžio mėnesiu, mažėjo visose Baltijos šalyse: Lietuvoje – 9 proc., Estijoje – 8 proc., o Latvijoje – 12 proc., praneša „Elektrum Lietuva“. „Gegužę kainų mažėjimą, palyginus su praėjusiu mėnesiu, Baltijos šalyse lėmė 26 proc. išaugusi saulės elektrinių ir 7 proc. ūgtelėjusi hidroelektrinių gamyba. Be to, 23 proc.

Didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 53,1 euro už megavatvalandę ir buvo mažiausia šiais metais. Tą lėmė išaugusi vėjo elektrinių bei išlikusi aukšta saulės elektrinių generacija, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).   Agentūros duomenimis, didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 7 proc. ir siek 53,1 euro už megavatvalandę.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina buvo mažiausia šiemet – 53 Eur / MWh, sklebia „Litgrid“.  Elektros perdavimo sistemos operatorės duomenimis, praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 7 proc.  „Paskutinį kartą žemesnę vidutinę savaitės kainą matėme 2024 rugsėjo pabaigoje, kai ji siekė 45 Eur / MWh.

TV laidų vedėja, prodiuserė ir žurnalistė Edita Mildažytė pasidalino netikėtu įrašu: „Artėja vasaros filmavimų dienos… Viskas paruošta, ir staiga gaunu ESO pranešimą, kad nebus elektros – vyks planiniai darbai“. „Tai ką jūs manot? Paskambinau pačiam ESO vadui (telefonas, beje, yra skelbiamas), viską išaiškinau ir… nukėlė!“, – rašė TV laidų vedėja. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistui susisiekus su Edita, ji sutiko pasidalinti istorijos detalėmis.

Vos prasidėjus vasarai, vėl skamba meteorologų įspėjimai apie artėjančias smarkias liūtis ir audras su žaibais. Šie gamtos reiškiniai gali ne tik priversti kuriam laikui gyventi be elektros, bet ir rimtai pažeisti buitinius prietaisus, elektronikos įrenginius ar net visą namo elektros instaliaciją. Neseniai atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad beveik kas ketvirtas lietuvis yra tiesiogiai ar netiesiogiai patyręs nuostolių dėl elektros tiekimo sutrikimų.

Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina buvo mažiausia per paskutinius 13 mėnesių. Taip pat pagerinti valandos, savaitės ir mėnesio saulės generacijos rekordai Lietuvoje, o vietos generacija padengė net 95 proc. Lietuvos suvartojimo.  „Litgrid“ duomenimis, gegužės mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 9 proc. iki 68 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje kainos buvo tokios pat.

Praėjusią savaitę saulės jėgainės šalyje pagamino net 65 gigavatvalandės (GWh) elektros – daugiausia šiais metais, pranešė „Litgrid“.  „Praėjusią savaitę pirmą kartą šiemet daugiausia elektros energijos Lietuvoje pagamino saulės elektrinės“, – pranešime sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas. Pasak jo, saulės elektrinių gamyba per savaitę pasiekė rekordines 65 GWh ir aplenkė vėjo bei šiluminių jėgainių generaciją.

Darnios šeimos gyvenime bėdos esą prasidėjo, kai buvo pakeistas elektros skaitiklis. Pora įsitikinusi, kad elektrikai kalti dėl to, jog jie dabar gyvena lyg akmens amžiuje – namus apsišviečia žvakėmis.  Dramatiška istorija – „TV Pagalbos“ siužete. Poros gyvenimas neseniai virto amžina įtampa ir viskas dėl tokio elementaraus dalyko kaip elektra namuose.

Daugiau nei pusė milijono gyventojų nuolat permoka už elektrą, todėl valdžia nusprendė imtis pokyčių. Vartotojai sulauks kitokio formato sąskaitų, kuriose bus nurodyta ne tik bendra mokėtina suma už suvartotą elektrą, bet ir informacija apie pigesnius elektros tiekimo planus, nei yra pasirinkęs vartotojas.

Gegužę prasidėję Estiją ir Suomiją jungiančio elektros kabelio „Estlink 2“ remonto darbai vyksta sparčiau nei planuota ir dabar numatoma, kad jungtis bus atkurta ne iki liepos vidurio, kaip buvo planuota anksčiau, o iki birželio 25-osios, penktadienį pranešė Estijos perdavimo sistemos operatorė „Elering“. „Estlink“ operacijų vadovas Reigo Haugas sakė, kad praėjusių metų gruodžio 25-ąją laivo inkaro pažeista povandeninio kabelio atkarpa jau sėkmingai išpjauta ir liko sujungti maždaug kilometro i...

 Įmonės, vystančios energijos kaupiklių parkus, pirmą kartą galės gauti valstybinio plėtros banko ILTE paskolų jų įsigijimui ir įrengimui. Bendra jų suma sieks 150 mln. eurų. Gegužės 30-ąją pradedamas teikti finansavimas prie tinklų dar neprijungtiems tokiems savarankiškiems parkams, pranešė Energetikos ministerija ir ILTE.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina patvirtinti beveik tokius pat kaip dabar galiojantys bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros bei dujų tarifus antrajam pusmečiui.  Energetikos rinkos reguliuotojo pirmininkas Renatas Pocius BNS teigė, kad tarifai iš esmės nesikeičia dėl stabilios situacijos elektros ir dujų rinkoje.  „Infrastruktūros dedamoji nėra perskaičiuojama – perdavimo ir skirstymo tarifai keičiami vienąkart per metus.

Pastarąją savaitę fiksuotas 12 ir 24 mėnesių elektros kainas keitė vienas nepriklausomas elektros tiekėjas, antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, du nepriklausomi tiekėjai Lietuvoje siūlomų 12ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų.  Vis tik vienas tiekėjas vienas tiekėjas juos didino ir mažino atitinkamai iki 1 proc. ir 0,4–1,5 proc. ribose. Per savaitę siūlomų 12 mėn.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ elektros kainos viršutinę ribą nuo liepos mėnesio – ji taikoma buitiniams vartotojams. Kaip nustatė rinkos reguliuotojas, elektrą įsigyjant iš vidutinės įtampos (VĮ) tinklų, kaina sieks 12,694 centus už kilovatvalandę (kWh), žemos įtampos (ŽĮ) tinklų – 19,940 centų už kWh, abi kainos pateikiamos su PVM. VERT teigimu, kainos viršutinė riba antrąjį metų pusmetį išlieka praktiškai tame pačiame lygyje.

Seimui balandį pritarus, kad už valstybės nustatomą kainą elektrą iki 2030-ųjų galėtų įsigyti visi jos mažiausiai suvartojantys ir socialiai pažeidžiami gyventojai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad į visuomeninį tiekimą tokie gyventojai grįžti galės nuo birželio pradžios. Kaip pranešė rinkos reguliuotojas, tai galės padaryti vartotojai, jau pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją ar šiuo metu esantys garantiniame tiekime.

Per savaitę vidutinė elektros kaina šalyje sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau kiti energijos ištekliai – gamtinės dujos, biokuras ir nafta – brango, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, Lietuvoje elektros kainos per savaitę sumažėjo 31 proc., nuo 91,1 iki 62,8 euro už megavatvalandę.  Bendra elektros gamyba praėjusią savaitę šalyje siekė 200,8 GWh, arba 7,6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.

Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 31 proc. „Litgrid“ teigimu, tam įtakos turėjo sumažėjęs vartojimas ir išaugęs eksportas iš Šiaurės šalių.  „Litgrid“ duomenimis, gegužės 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo nuo 91 iki 63 eurų už megavatvalandę. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo 64 Eur/MWh.

Neplanuoto pelno uždirbusi valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ elektros vartotojams šiemet grąžins apie 50 mln. eurų. „Lietuvos vartotojams grąžinsime apie 50 mln. eurų“, – investuotojams skirtame seminare trečiadienį sakė „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Pasak jo, įmonė dalinsis pelnu, uždirbtu iš Kruonio hidroakumuliacinės (HAE) ir Kauno hidroelektrinės (HE) rankinio dažnio atkūrimo rezervo bei Lietuvos elektrinės izoliuoto sistemos darbo paslaugų.

Keisti elektros tiekėją, ieškant geresnių kainų ir sąlygų, ar vis tik likti pas esamą – šis klausimas, ko gero, yra kilęs daugeliui gyventojų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Jau kurį laiką vartotojai gali laisvai pasirinkti, kokią elektros kainą pagal siūlomus planus jis nori mokėti.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse augo. Skaičiuojama, kad Lietuvoje ji didėjo 58 proc. ir siekė 91,06 EUR/MWh. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje fiksuotas 35 proc. ir 25 proc. augimas.  „Praėjusią savaitę Baltijos šalyse vyravo šaltesni orai, vidutinė oro temperatūra buvo beveik 5 laipsniais žemesnė už normą. Tai lėmė ir 6 proc. išaugusį elektros energijos suvartojimą. Be to, Baltijos šalių vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 27 proc.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia, kad šių metų balandį  elektros kilovatvalandė Lietuvoje vidutiniškai kainavo 75 eurus ir, palyginti su kovu, buvo 19 proc. mažesnė.  Nepaisant to, pastarąjį mėnesį buvo fiksuota 24 proc. didesnė vidutinė elektros energijos kaina nei prieš metus, kai ji siekė 60 eurų už kilovatvalandę.

Pastarąją savaitę vietinė elektros energijos gamyba Lietuvoje viršijo poreikį. Nepaisant to, didmeninė elektros kaina per savaitę augo 58 proc. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos sumažėjo. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, nafta pigo 1,9 proc., gamtinės dujos – 2 proc., biokuras – 0,8 proc., o degalai – po 0,9 proc.

Balandį vėjo ir saulės elektrinės gamino rekordinius kiekius, bendrai Lietuvoje pagaminta elektros energija sudarė 99 proc. šalies elektros suvartojimo, o elektros kaina buvo mažiausia per pastaruosius metus, pranešė „Litgrid“.  Elektros perdavimo sistemos operatorės duomenimis, balandžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 75 Eur / MWh. Tai 19 proc. mažiau nei kovo mėnesį.

Balandžio mėnuo Lietuvoje džiugino ne tik orais, bet ir elektros kainomis. Įsitvirtinantis pavasaris ir su juo į šalį atkeliavusi šiluma nuosekliai didino elektros energijos gamybą iš saulės ir vėjo, o kartu mažėjo ir vartojimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Praėjusį mėnesį pasiekėme didžiausią valandos elektros energijos gamybą per 20 metų nuo Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo. Balandį, lyginant su kovu, elektros kaina biržoje pigo 19 proc.

Išaugus vėjo elektrinių generacijai, elektros kaina šalyje per savaitę sumažėjo 39 proc. Šiuo laikotarpiu atpigo ir kiti energijos ištekliai – biokuras, Brent nafta, dujos bei degalai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, Lietuva balandžio 28–gegužės 4 dienomis pasigamino 100 proc. visos vartojimui reikalingos elektros energijos. Perteklinė elektros energija buvo eksportuota į Latviją, Švediją, Lenkiją. Bendra elektros gamyba šalyje buvo 24,5 proc.

Praėjusią savaitę vietos elektrinės Lietuvoje užtikrino visą šalies poreikį, o perteklius buvo eksportuotas į Latviją, Lenkiją ir Švediją, pranešė „Litgrid“.  Operatoriaus duomenimis, praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 39 proc. nuo 95 Eur / MWh iki 58 Eur / MWh.  „Dėl Lietuvoje dvigubai išaugusios vėjo jėgainių generacijos reikšmingai augo elektros gamybos apimtys.

Penktadienį Indonezijos kurortinėje saloje Balyje sutriko elektros tiekimas, keli regionai liko be elektros, rašo CNN. Valstybinė elektros tiekimo įmonė „Perusahaan Listrik Negara“ pranešė, kad buvo imtasi priemonių elektros tiekimui atkurti. Įmonė aiškinasi elektros tiekimo trikdžių priežastis. „Atkūrimo procesas šiuo metu vyksta palaipsniui“, – teigė įmonės atstovas spaudai Balyje I Wayan Eka Susana.

Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,556 cento už kilovatvalandę (kWh), arba 2,89 proc. mažesnė nei pirmąjį, penktadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Pirmajam šių metų pusmečiui nustatyta rinkos kaina buvo 8,811 cento, tuo metu visiems 2025 metams –  8,228 cento. Tokias prognozuojamas kainas VERT nustatė posėdyje trečiadienį.

Balandžio mėnesį Lietuva pasigamino 99 proc. visos suvartotos elektros, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, jog bendra vietinė elektros gamyba patenkino rekordinę dalį elektros energijos vartojimo poreikio, o daugiausia jos pagamino vėjo, saulės ir šiluminės elektrinės.  „Tai didžiausias nacionalinės generacijos mėnesio rodiklis nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metų. Mūsų šalis nuosekliai įtvirtina energetinę nepriklausomybę“, – rašoma LEA pranešime.

Prognozuojama didmeninė elektros kaina nuo liepos sieks 8,556 centus už kilovatvalandę (kWh) – 2,9 proc. mažiau nei dabar, nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Nauja prognozė taikoma laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.  Rinkos reguliuotojas prognozuoja, kad pernai lapkritį nustatyta didmeninė elektros kaina, kuri iki birželio pabaigos siekia 8,811 centų už kWh, antrąjį metų pusmetį mažės 0,255 cento už kWh. VERT šią kainą nustatė trečiadienio posėdyje.

Europos Komisija (EK) pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) išmoks pamokas po pirmadienį Pirėnų pusiasalyje įvykusio „beprecedenčio masto elektros tiekimo sutrikimo“.  Artimai bendradarbiaudamas su nacionaliniais elektros perdavimo sistemos operatoriais, Briuselis ketina įdėmiai išanalizuoti, kodėl dingo elektra, kaip tam buvo pasiruošusi ES ir ką galima išmokti iš šio incidento, teigė EK vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.

Po to, kai vakar Ispanijoje, Portugalijoje, Andoroje, taip pat kai kuriose Prancūzijos ir Belgijos vietovėse visiškai nutrūko elektros tiekimas, kyla klausimų, kas galėjo tai lemti. Apie tai ir ką tokiu atveju darytų Lietuva diskutavo energetikos ekspertas, prof. Vidmantas Jankauskas.

Ispanijos aukščiausiasis baudžiamųjų bylų teismas antradienį pranešė, kad tiria, ar didžiulis elektros energijos tiekimo sutrikimas, paralyžiavęs Pirėnų pusiasalį, buvo „kompiuterinio sabotažo aktas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą“. Nors priežastys nežinomos, kibernetinis terorizmas yra vienas iš galimų paaiškinimų, o dėl gyventojams susidariusios kritinės situacijos tapo būtina atlikti tyrimą, sakoma „Audiencia Nacional“ pareiškime.

Ispanijos vyriausybė įsteigė komisiją, kuri tirs galimas visą šalį paralyžiavusio elektros tiekimo sutrikimo priežastis, antradienį pranešė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas). „Bus imtasi visų būtinų priemonių, kad tai nepasikartotų“, – spaudos konferencijoje nurodė premjeras.  Kaip skelbė BNS, pirmadienį Ispaniją ir Portugaliją, įskaitant jų sostines, o taip pat Prancūziją apėmė dideli elektros tiekimo sutrikimai.

Europos Komisija (EK) antradienį pareiškė, kad blokas pasimokys iš Ispanijos ir Portugalijos patirties po didelio masto elektros tiekimo sutrikimų Pirėnų pusiasalyje. Briuselis, glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionaliniais elektros tinklų operatoriais, atidžiai išnagrinės elektros tiekimo sutrikimo priežastis, Europos Sąjungos (ES) pasirengimą ir pamokas, kurias galima išmokti iš tokio masto incidento, sakė EK atstovė Paula Pinho. Beveik visame pusiasalyje, kuriame gyvena beveik 60 mln.

Portugalijos elektros tinklų operatorius REN antradienį paneigė, kad yra atsakingas už socialiniuose tinkluose platinamą informaciją, anot kurios didžiulio masto elektros tiekimo nutrūkimas Pirėnų pusiasalyje aiškinamas retu atmosferos reiškiniu. Pirmadienį tik maža dalis pusiasalio, kuriame gyvena beveik 60 mln. žmonių, išvengė elektros tiekimo sutrikimų. Jų priežastys kol kas neaiškios.

Pirmadienį Ispaniją sukaustė chaosas – šalyje nutrūkus elektros energijos tiekimui, situacija pasiekė tokį mastą, kad buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Šis netikėtas įvykis sutapo su paskutine socialinių tinklų turinio kūrėjos Inidės Jasnauskaitės ir jos vyro Osvaldo Jonaičio viešnagės Barselonoje diena.

Dėl dalį Europos paveikusio elektros dingimo Ispanijos ir Portugalijos institucijos pateikė skirtingas versijas, rašo „The Guardian“. Be to, internete kalbama ir apie dar vieną versiją – esą galėjo būti įvykdyta kibernetinė ataka, tačiau vietos valdžia sako neturinti duomenų, kurie leistų taip teigti.

Ispanijoje ir Portugalijoje nutrūkus elektros tiekimui šalys susidūrė su chaosu. Žmonės įstrigo liftuose, stojo traukinių eismas, sutriko skrydžiai, kai kur dingo internetas ir ryšys bei kitos paslaugos.

Pagalbos tarnybų darbuotojai pirmadienį atliko 286 gelbėjimo operacijas, kad išlaisvintų žmones, įstrigusius liftuose Ispanijos Madrido regione per elektros energijos tiekimo nutrūkimą visoje šalyje, pranešė regiono vyriausybės vadovė.  Pirmadienį Ispanijoje ir Portugalijoje dingo elektra, dėl to sustojo traukinių eismas, užsikimšo keliai, nevažiavo metro traukiniai, liftuose įstrigo žmonės, bet po kelių valandų kai kuriuose rajonuose elektra buvo atkurta.

Dėl pirmadienį įvykusių didelių elektros tiekimo sutrikimų Ispanijoje ir Portugalijoje sutriko oro eismas, paveikti skrydžiai į Madridą, Barseloną ir Lisaboną bei iš jų, pranešė Europos skrydžių agentūra „Eurocontrol“. Organizacija teigė, kad dar per anksti pasakyti, kiek skrydžių bus paveikta. Kaip skelbė BNS, pirmadienį Ispaniją ir Portugaliją, įskaitant jų sostines, o taip pat Prancūziją apėmė dideli elektros tiekimo sutrikimai, nors vietomis tiekimą jau pavyko atnaujinti.

Ispanijoje, Portugalijoje bei Prancūzijoje  dėl perdavimo tinklų avarijos pirmadienį sutrikus elektros tiekimui, Lietuvos elektros perdavimo sistema veikia sklandžiai, pranešė operatorė „Litgrid“. Pasak jos, avarija kontinentinės Europos sinchroninę zoną padalino į dvi dalis. „Lietuvos elektros energetikos sistema šio įvykio paveikta nebuvo ir veikia patikimai“, – nurodė Lietuvos operatorė.

Ispanijoje prireiks nuo šešių iki dešimties valandų atkurti elektros tiekimą po sutrikimų pirmadienį visoje šalyje, pranešė valstybinis tinklo operatorius. Sutrikimas šalį apėmė apie 12 val. 30 min. vietos (13 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Ispanijos žiniasklaida praneša, kad keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse įvyko didžiausias per daugelį metų energijos tiekimo sutrikimas, kuris paliko milijonus žmonių ir verslų be elektros. Pranešama, kad Ispanijoje, Portugalijoje, Andoroje, Vokietijoje ir Prancūzijoje apie 12.35 val. vietos laiku nutrūko elektros energijos tiekimas, kurio priežastis kol kas nežinoma.

Norint sumažinti dideles bažnyčių ir religinių bendruomenių išlaidas už elektrą ir dujas, siūloma jiems taikyti tokius pat tarifus, kaip ir buitiniams vartotojams.   Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tokias Elektros energetikos bei Gamtinių dujų įstatymo pataisas.

 Kremliui palankioje žiniasklaidoje pirmąjį šių metų ketvirtį augo žinučių apie tariamą europietiškų elektros tinklų nepatikimumą, dėl sinchronizacijos esą drastiškai išaugsiančias energijos kainas, penktadienį skelbia nevyriausybinė organizacija „Debunk.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad iki gegužės 8 d. bus laikinai ribojamas Lietuvos–Švedijos elektros jungties „NordBalt“ komercinis pralaidumas Operatorės duomenimis, 700 MW galios jungties pralaidumas nuo penktadienio 1:00 val. iki gegužės 8 d. 1:00 val. bus sumažintas 100 MW, iki 600 MW. Taip bus siekiama užtikrinti Baltijos šalių elektros tinklo stabilumą esant mažesniam sistemos rezervų prieinamumui.