elektra

2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikusi tarpinę elektros tinklo modeliavimo studiją. „2030 metais elektros iš atsinaujinančių gamyba bus keturiskart didesnė nei 2022 metais.

Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniškai 55 eurus už megavatvalandę (MWh) arba maždaug 5–6 centus už kilovatvalandę (kWh), skaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Elektros kainos Lietuvoje vis dažniau grįžta į istorines žemumas. (...) Lietuvos elektros vartotojai vidutiniškai moka 31 proc.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS). Kaip skelbia agentūra, bus aptarti LEA ir JAV vyriausybinės kompanijos NREL (angl.

Tęsiantis ginčams tarp nepriklausomų elektros tiekėjų ir vartotojų, įskaitant ir vidutines bei dideles  įmones, dėl baudų už nutrauktas sutartis, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad rinkos reguliuotojui reikėtų suteikti daugiau galių kontroliuoti jų sąlygas.  „Galbūt reikėtų stiprinti sutarčių sąlygų priežiūrą, ar sutarčių sąlygos atitinka galiojančius teisės aktus.

Po kelias savaites trukusių rusų atakų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą visoje šalyje vykdytas avarinis elektros atjungimas. Nuo antradienio vakaro 21.00 val. iki vidurnakčio visuose Ukrainos regionuose taikytas kontroliuojamas elektros energijos atjungimas, pranešė Ukrainos elektros tiekėja „Ukrenerho“. Pramonės klientams ribojimai dar tęsis ir trečiadienį. To priežastis yra „didelis elektros energijos stygius“, kurį sukėlė rusų atakos ir išaugusi paklausa šaltomis dienomis.

Seimas pradėjo svarstyti pataisas, kurios sudarytų galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, taip pat gamtinių dujų bei buitiniams vartotojams tiekiamų suskystintų naftos dujų kainas. Itin svyruojant energijos išteklių kainoms rinkose šios kainos galėtų būti perskaičiuojamos kartą per tris mėnesius.

Balandžio mėnesį šalyje pasiektas saulės elektrinių generacijos rekordas. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, pagaminta 124,54 GWh elektros, o tai didžiausias kiekis šalies istorijoje. Anot agentūros, šių metų balandį nacionalinė elektros gamyba patenkino apie 66 proc. elektros vartojimo poreikio. Šis rodiklis yra geriausias tarp lyginamų mėnesių.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 63 proc. ir vidutiniškai siekė 81,45 Eur/MWh. Toks pat kainos pokytis fiksuotas ir Latvijoje bei Estijoje, praneša „Elektrum Lietuva“. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 23,921 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, didėjo 12 proc. iki 39,70 Eur/MWh.

Seimas ketvirtadienį pripažino elektros tinklų nuo Panevėžio iki Darbėnų sujungimą ypatingos valstybinės svarbos projektu.  Už tai balsavo 89 Seimo narių, prieš buvo vienas, o susilaikė keturi.   Projektą sudarys naujų elektros perdavimo linijų – apie 170 kilometrų ilgio 330 kV Darbėnai–Varduva–Mūša bei 72 kilometrų ilgio 330 kV Panevėžys–Mūša – statyba, taip pat 330 kV transformatorių pastotės „Varduva“ statyba.