Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Pirmą kartą per 20 metų pamatyti Šiaurės pašvaistę ir ja pasigrožėti galėjo ne tik šiaurinių šalių gyventojai. Nuostabūs vaizdai danguje pakerėjo, tačiau kaip tokį reiškinį paaiškinti vaikams, daugeliui kyla klausimų, kodėl dangus staiga tapo įvairiaspalvis.
Įsivaizduokite, vakare nusprendėte atidaryti langą, kad į savo butą įsileistumėte gryno oro ir staiga dangus virsta scena iš filmo apie ateivius. Violetinės, žalios, rausvos ir mėlynos spalvos užlieja padangę keisdamos viena kitą, tarsi šoktų prieš akis.
Grožėjosi skirtingi žemynai
Žmonės kone visame pasaulyje filmavo ir kitaip fiksavo Šiaurės pašvaistę. Pirmą kartą per 20 metų mūsų planetą užklupo tokia stipri geomagnetinė audra, kad reiškiniu grožėtis galėjo europiečiai, azijiečiai ir šiaurės amerikiečiai.
Kas slypi už šios gamtos magijos, galima paaiškinti moksliškai. Saulė į mūsų Žemę siunčia labai didelį įkrautų dalelių srautą, vadinamą saulės vėju. O šiam srautui susidūrus su mūsų atmosfera ir atsiranda įvairiaspalvis švytėjimas.
Kokiomis spalvomis nusidažys dangus priklauso nuo to, su kokiomis mūsų atmosferos dalelėmis susiduria Saulės energijos srautas. Susidūrimas su deguonies molekulėmis nuspalvina dangų žalios spalvos atspalviais, o su azotu – rausva ir violetine spalva. Pastarasis reiškinys yra retesnis.
Tačiau grožis paprastai reikalauja aukų. Tokios stiprios magnetinės audros pavojingos ir navigacijos sistemoms, ir elektros tinklams.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
