Rusija

Ilgojo nuotolio raketos ATACMS, kurias JAV perdavė Ukrainai, gali padaryti Krymą „kariniu požiūriu nereikšmingu“ Rusijai, nes net ir toli esantys taikiniai Ukrainos pajėgoms yra dar lengviau pasiekiami, rašo „Business Insider“, cituodami karo analitiką Phillipą Karberį.  Publikacijoje rašoma, kad dar kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Ukrainai 100 raketų sistemų ATACMS. Pažymima, kad amerikiečiai ir anksčiau buvo perdavusi šių sistemų, tačiau jų nuotolis buvo trumpesnis.

Rusijos Ulan Udės miestą apėmė liepsnos, skelbia leidinys „Nexta“.  Skelbiama, kad ugnis plito didžiuliu greičiu, tam įtakos turi stiprus vėjas.  Gaisrą gesina didelės pajėgos Vietos valdžia praneša, kad gaisrą gesina 70 ugniagesių bei 17 autocisternų.  Liepsnos jau apėmė ir gyvenamuosius pastatus. Propagandinė Rusijos žiniasklaida skelbia, kad ugnis jau pasiglemžė daugiau nei 20 gyvenamųjų ir ūkinių pastatų.

Ukrainoje rytų fronte toli gražu nėra ramu. Iki savaitės pabaigos Ukrainos pajėgos pasitraukė iš trijų kaimų rytinėje Donecko srityje. Tokie Ukrainos veiksmai išduoda gilėjantį Kyjivo pažeidžiamumą, apžvalgoje rašo „The Washington Post“. Trūkstant amunicijos ir naujų karių Ukraina atsiduria pažeidžiamoje padėtyje, kai Kremlius bando atnaujinti savo puolimo tempą. Rusijos pajėgos vasarį užėmė rytinį Avdijivkos miestą ir po šio pasiekimo dar labiau prasiveržė.

Vyras, atvykęs į Maskvos policijos nuovadą pranešti, kad buvo sumuštas, apkaltintas Rusijos kariuomenės „diskreditavimu“, nes jo plaukai buvo dažyti mėlyna ir geltona Ukrainos vėliavos spalvomis, antradienį pranešė teisių gynimo grupės. Nuo 2022 m., kai įsiveržė į Ukrainą, Rusija ėmėsi susidorojimo su kitaminčiais.

Vienintelė Rusijoje švietimo įstaiga, kuri atsisakė paklusti režimo reikalavimui platinti karo propagandą, nutraukia savo veiklą nuo šių mokslo metų pabaigos, 2024-ųjų vasarą. Apie tai paskelbė mokymo įstaigos „Novokoledž“ įkūrėjas Sergejus Černyšovas. Savo viešame kreipimesi S. Černyšovas pripažino, kad pralaimėjo kovą su Rusijos valdžios primesta sistema.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekdamas daryti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įtaką, nori sustiprinti asmeninius ryšius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kuomet šis gegužės pradžioje viešės Prancūzijoje Apie tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudojo savo gynybos ministro pavaduotojo Timūro Ivanovo areštu, kad susilpnintų Gynybos ministerijos ir jos vadovo Sergejaus Šoigu pozicijas, kurios sustiprėjo po „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino mirties. Apie tai skelbia „Financial Times“ (FT), remdamasis informuotais šaltiniais.

Vladimiro Putino remiama nauja politinė grupuotė Moldovoje siekia destabilizuoti šalį, kuri kadaise buvo okupuota Sovietų Sąjungos. JAV Karo studijų institutas (ISW) teigia, jog tai vyksta, nes Moldova siekia narystės Europos Sąjungoje. Ilanas Šoras, JAV sankcionuotas pabėgęs oligarchas, paskelbė apie prorusiško rinkimų bloko sukūrimą. Šis blokas ketina kelti savo kandidatą spalio 20 d. vyksiančiuose Moldovos prezidento rinkimuose.

Pirmadienį Rusija surengė raketų ataką prieš Ukrainos miestą Odesą. „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka teigia, kad okupantai taikėsi konkrečiai į masinio susibūrimo vietas.  „Okupantai smogė civiliniam taikiniui vidury baltos dienos, judrioje zonoje, kur kasdien vaikšto Odesos gyventojai. Žuvo nekalti civiliai ir yra nukentėjusių. Odesos teisės akademija taip pat nėra karinis objektas“, – pabrėžia analitikas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo panaudoti Prancūzijos branduolines galvutes ginant Europą iškilus pavojui. Apie tai praneša leidinys „Politico“, cituodamas Prancūzijos žiniasklaidą.  Nori kelti diskusiją E. Macronas pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti prancūziškų branduolinių galvučių naudojimą kaip „patikimos Europos gynybos“ nuo Rusijos grėsmių dalį.

Iš Rusijos išsiunčiamiems dviem latvių diplomatams liepta iš Rusijos išvykti iki gegužės 9 dienos vakaro, naujienų agentūrai LETA pirmadienį  pranešė Latvijos užsienio ministerijos atstovė Diana Eglytė.  Paklausta, kiek žmonių šiuo metu dirba Latvijos ambasadoje Rusijoje, ji išvardijo 10 pavardžių.  Remiantis Užsienio reikalų ministerijos diplomatų sąrašu, Rusijos ambasadoje Latvijoje balandžio 26 dieną dirbo 21 žmogus.

Vokietijos karininkas, susijęs su kraštutinių dešiniųjų partija Alternatyva Vokietijai (AfD), prisipažino teikęs informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai. Jį paskatino baimė, kad karas Ukrainoje peraugs į branduolinį karą, pirmadienį, pirmąją teismo Diuseldorfo aukštesniajame apygardos teisme dieną, liudijo 54 metų kaltinamasis.

Tadžikistano užsienio reikalų ministerija pirmadienį įteikė protesto notą Rusijos ambasadoriui Semionui Grigorjevui. Tai leidiniui „ASIA-Plus“ pareiškė Tadžikistano URM Informacijos departamento vadovas Šochinas Samadi, praneša „Ukrinform“. „Notoje buvo konstatuotas didelis susirūpinimas dėl masinių neigiamo požiūrio į Tadžikistano Respublikos piliečius atvejų Rusijos Federacijos teritorijoje, taip pat dėl dažno jų teisių ir laisvių pažeidinėjimo“, – sakė žinybos atstovas.

Anot „Novaja Gazeta“ šaltinių, sunkiai sergantis Ramzanas Kadyrovas ir toliau aktyviai „integruoja“ savo 16-metį sūnų į Čečėnijos valdžios vertikalę. Pirmadienį jis paskelbė, kad Čečėnijoje veikiančio „Vladimiro Putino Rusijos specnazo universiteto“ kuratoriumi paskiria Adamą Kadyrovą. „Aš priėmiau sprendimą paskirti Adamą Kadyrovą RUS kuratoriumi.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai apkaltino Rusiją trikdant GPS palydovinės navigacijos sistemos darbą Baltijos jūros regione. Dėl to jie įspėjo apie padidėjusią aviacijos avarijų grėsmę regione, rašo „The Financial Times“. Pasak ministrų, balandžio 25 ir 26 d. du Suomijos oro linijų bendrovės „Finnair“ lėktuvai skrido iš Helsinkio į Estijos miestą Tartu, tačiau dėl GPS trukdžių buvo priversti grįžti į išvykimo oro uostą.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, dabar Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius ironiškai atsiliepė apie vadinamąjį Krymo (Kerčės) tiltą.  Socialiniame tinkle X diplomatas užsiminė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos netrukus gali sugriauti neteisėtai pastatytą statinį. „Jei kas nors dar nespėjo nufotografuoti Kerčės tilto, vadinasi, laiko dar yra“, – rašė L. Linkevičius. Rusija suskubo reaguoti Kremliaus reakcijos ilgai laukti nereikėjo.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija patvirtino informaciją, kad du Vokietijoje žuvę ukrainiečiai buvo kariai, kurie po sužeidimo gydėsi Bavarijoje, skelbia Ukrainska Pravda. Balandžio 27 d. Murnau miestelyje įvykdyta dviguba žmogžudystė, kai du Ukrainos piliečiai, 1987 ir 2001 m. gimę vyrai, rasti su mirtinomis durtinėmis žaizdomis vietos prekybos centro teritorijoje. Šeštadienį apie 17.20 val. pranešta apie du sunkiai sužeistus vyrus Murnau mieste.

Vladimiras Putinas buvo priverstas atšaukti kasmetinius Rusijos Pergalės dienos paradus, nes baiminasi Ukrainos kamikadzių dronų atakų. 71 metų tironas atšaukė didžiąją dalį gegužės 9-osios – švenčiausios Rusijos kalendoriaus dienos – iškilmių, nes negalėjo užtikrinti savo piliečių saugumo. Patriotiniai kariniai paradai rengiami visoje Rusijoje, taip švenčiant šalies pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

Rusijos vyriausybės atstovas perspėjo Vakarus dėl bandymų konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą ir pagrasino galimais atsakomaisiais veiksmais. Galimybė konfiskuoti Rusijos turtą aptarinėjama Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje. Yra pasigirdę raginimų panaudoti šiuos pinigus padedant Ukrainai. Sekmadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas užsiminė, kad Maskva galėtų konfiskuoti užsienio turtą Rusijoje, jei būtų imtasi veiksmų konfiskuoti Rusijos turtą užsienyje.