Karas Ukrainoje

JAV valstybės departamentas trečiadienį apkaltino Rusiją Ukrainoje panaudojus cheminį ginklą, tuo pažeidžiant Cheminių ginklų konvenciją (CWC), ir paskelbė apie naujas sankcijas Maskvai. Be cheminės medžiagos chlorpikrino, Rusija taip pat panaudojo „medžiagas riaušėms malšinti (ašarines dujas) kariaudama Ukrainoje, tuo dar kartą pažeisdama CWC“, – nurodoma departamento paskelbtame duomenų lape.

Rusų pajėgos atakavo Odesą balistinėmis raketomis, sužeista mažiausiai 13 žmonių, po antpuolio mieste kilo gaisras. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Odesos regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. „Priešai atakavo Odesą balistinėmis raketomis. Pranešama, kad sužeista mažiausiai 13 žmonių“, – rašė jis. Regiono gubernatoriaus teigimu, po smūgio kilo didelis gaisras. Pranešama, kad Odesoje paskelbus apie oro pavojų buvo girdėti sprogimai.

Jei Jungtinės Valstijos dabar neįves sankcijų Kinijai, tai sudarys sąlygas Rusijai laimėti karą Ukrainoje, nes taps aišku, kad amerikiečiai blefuoja ir nėra pasirengę taikyti griežtų apribojimų tiems, kas remia valstybę agresorę, rašo „The Wall Street Journal“. Svarbiausi įvykiai: 11:53 | Galingas Ukrainos atsakas Rusijai – dronais atakavo mažiausiai penkis regionus Gegužės 1–2 dienomis Ukrainos pajėgos dronais atakavo mažiausiai penkis Rusijos regionus: Riazanę, Smolenską, Oriolą, ...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pareigų atleido aukšto rango žvalgybos tarnybos SBU pareigūną Ilją Vityuką, kuriam pareikšti kaltinimai dėl korupcijos. Potvarkis dėl jo atleidimo trečiadienį pasirodė Ukrainos prezidento internetinėje svetainėje, atleidimo priežastys nenurodomos. I. Vityukas vadovavo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) kibernetinio saugumo skyriui.

Įpusėjus tretiesiems karo metams, Ukrainos priešlėktuvinė gynyba atidžiai stebima. Tačiau kol Rusija bombarduoja Ukrainai kritiškai svarbią energetikos infrastruktūrą, Kremliaus silpnosios vietos tik dar labiau išryškėjo. Ekspertai teigia, kad Rusijos oro erdvės gynybos tinklas patyrė sunkumų dėl kovos su Ukraina ir nesugebėjo tinkamai prisitaikyti prie tolimojo nuotolio dronų ir mažų orlaivių keliamos grėsmės.

 Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį teigė, kad pastaruoju metu ragino šalis, turinčias raketų sistemų „Patriot“, padovanoti jas Ukrainai, kuri prašo daugiau oro gynybos sistemų. „Yra šalių, kurios turi „Patriot“, todėl mes ir toliau dirbame su šiomis šalimis“, – Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje sakė L. Austinas.

Rusijos pajėgos trečiadienį surengė oro antskrydį prieš Zoločivo gyvenvietę Charkivo srityje. Buvo panaudotos KAB tipo sklendžiančios bombos, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Jo duomenimis, pataikyta į automobilį ir privatų namą. Automobilyje buvę civiliai vyras ir moteris žuvo. Užsiliepsnojo dar trys netoliese buvę automobiliai. 77 metų vyras ir 74-erių moteris patyrė sužalojimų.

Ukraina trečiadienį smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Riazanėje, į pietus nuo Maskvos, per naują drono ataką prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, pranešė pareigūnai. Nuo praėjusių metų, užsitęsus abiejų šalių karui, Ukraina reguliariai paleidžia dronus į Rusiją, vis dažniau taikydamasi į tokius objektus kaip gamyklos toli nuo bendros sienos.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė tiekti daugiau ginklų karui Ukrainoje ir tai daryti greičiau, praneša agentūra „Reuters“. „Kad išlaikytume reikiamą puolimo tempą (...), būtina didinti daliniams tiekiamų ginklų ir karinės įrangos, pirmiausiai – ginklų, apimtis ir kokybę“, – Gynybos ministerija citavo S. Šoigu tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Elitinis Ukrainos dalinys surengė trijų dienų misiją, kurios tikslas buvo pagrobti 1,1 mln. eurų vertės rusišką tanką, kuriame, kaip įtariama, buvo gabenama slapta technologija. Portalas „The Sun“ skelbia, jog 12-oji „Azovo“ brigada turėjo vieną tikslą – rizikuodami gyvybe prasmukti per fronto liniją ir pavogti tanką T-72, nes Kyjivas baiminosi, kad šis tankas gali įveikti bepiločius lėktuvus.

Lenkija nežada ginti Ukrainos šaukimo į kariuomenę vengiančių asmenų savo teritorijoje, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, o lenkų valdžia paragino Europos Sąjungos imtis veiksmų šiuo klausimu.

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, turi greičiau pristatyti atsargas į frontą spaudimą patiriantiems daliniams. Tai jis pareiškė po konsultacijų su gynybos ministru Rustemu Umerovu ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadus Oleksandru Syrskiu. „Mums reikia gerokai paspartinti atsargų pristatymą, kad ženkliai padidintume savo karių pajėgumus, – kalbėjo V. Zelenskis antradienio vakarą tradiciniame savo vaizdo kreipimesi.

Pastarąsias dvi žiemas Ukraina atlaikė Rusijos oro antskrydžius, kuriais buvo siekiama panardinti Ukrainos piliečius į tamsą ir panaudoti šaltį kaip karo ginklą. Nors Ukraina atlaikė šios žiemos audrą, Rusija pastarosiomis savaitėmis atnaujino savo puolimą, smogdama Ukrainos elektros energijos tinklams taip, kaip dar nebuvo per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą.

Ilgojo nuotolio raketos ATACMS, kurias JAV perdavė Ukrainai, gali padaryti Krymą „kariniu požiūriu nereikšmingu“ Rusijai, nes net ir toli esantys taikiniai Ukrainos pajėgoms yra dar lengviau pasiekiami, rašo „Business Insider“, cituodami karo analitiką Phillipą Karberį.  Publikacijoje rašoma, kad dar kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Ukrainai 100 raketų sistemų ATACMS. Pažymima, kad amerikiečiai ir anksčiau buvo perdavusi šių sistemų, tačiau jų nuotolis buvo trumpesnis.

Lenkija savo žemėje „negins“ šaukimo į kariuomenę vengiančių ukrainiečių, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, Varšuvai raginant, kad Europos Sąjungą (ES) imtųsi veiksmų šiuo klausimu. Jau trečius metus su užpuolusia Rusija kariaujanti Ukraina stengiasi pritraukti daugiau karių į savo kariuomenę ir neseniai priėmė mobilizacijos įstatymą, sumažinusi šauktinių amžių ir sugriežtinusį bausmes už karinės tarnybos vengimą.

Nuo šių metų pradžios visoje Ukrainoje pastatytos ir įrengtos 337 slėptuvės nuo bombų, feisbuke paskelbė Ukrainos strateginių pramonės šakų viceministras Tymuras Tkačenka, pranešė „Ukrinform“. Pasak viceministro, tai atsiėjo 384,8 mln. grivinų. Įgyvendinta 13 naujų statybos projektų, 283 dideli priežiūros projektai, šeši renovacijos projektai, pastatytos 27 modulinės slėptuvės.

Ukrainoje rytų fronte toli gražu nėra ramu. Iki savaitės pabaigos Ukrainos pajėgos pasitraukė iš trijų kaimų rytinėje Donecko srityje. Tokie Ukrainos veiksmai išduoda gilėjantį Kyjivo pažeidžiamumą, apžvalgoje rašo „The Washington Post“. Trūkstant amunicijos ir naujų karių Ukraina atsiduria pažeidžiamoje padėtyje, kai Kremlius bando atnaujinti savo puolimo tempą. Rusijos pajėgos vasarį užėmė rytinį Avdijivkos miestą ir po šio pasiekimo dar labiau prasiveržė.

Latvijos vyriausybė patvirtino naują karinės pagalbos Ukrainai siuntą, kurioje bus ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų bei stebėjimo dronų. Tai socialiniame tinkle X pranešė šalies premjerė Evika Siliņa, rašo „Ukrinform“. „Vyriausybė ką tik pritarė sprendimui perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms oro gynybos sistemų NBS, taktinių bepiločių stebėjimo sistemų, taip pat kitų materialinių ir techninių priemonių.

Iki birželio vidurio Ukrainoje planuojama atidaryto apie 30 Ukrainos kariuomenės verbavimo centrų. Tai antradienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Dmytro Lazutkinas. „Dabar Ukrainoje veikia 18 verbavimo centrų, planuojama, kad iki birželio vidurio jų bus apie 30. Jų yra Dnipropetrovsko srityje, jau keturi yra Poltavos srityje, yra Lvive, vienas atidarytas šiandien Kyjive“, – sakė D. Lazutkinas.