• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Apsilankai poliklinikoje, pas šeimos gydytoją, kuris pakonsultavęs duoda siuntimą kardiologo konsultacijai. Pasižiūrėjus pagal bendradarbiavimo sutartį pamatai, kad Vilniuje eilė poliklinikoje ilgesnė nei vienoje privačioje įstaigoje. Nusiuntė ten, konsultavo, pirmoje konsultacijoje padarė kardiogramą, dar kitus tyrimus, paklausus, ar reikės mokėti, sako, kad ne, tik reikia po dviejų dienų ateiti atsakymų. Atėjus atsakymų gi išrašoma sąskaita už beveik pusantro šimto eurų.

Apsilankai poliklinikoje, pas šeimos gydytoją, kuris pakonsultavęs duoda siuntimą kardiologo konsultacijai. Pasižiūrėjus pagal bendradarbiavimo sutartį pamatai, kad Vilniuje eilė poliklinikoje ilgesnė nei vienoje privačioje įstaigoje. Nusiuntė ten, konsultavo, pirmoje konsultacijoje padarė kardiogramą, dar kitus tyrimus, paklausus, ar reikės mokėti, sako, kad ne, tik reikia po dviejų dienų ateiti atsakymų. Atėjus atsakymų gi išrašoma sąskaita už beveik pusantro šimto eurų.

REKLAMA

Tokiu iš kolegos, Seimo nario, išgirstu pavyzdžiu šiandienę ydingą situaciją sveikatos sektoriuje iliustravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas, svarstant įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užkardyti tokius pažeidimus.

„Ir čia pacientams viskas gerai, nors atėjo su siuntimu? Aišku, kolega sako: „Nedrįsau kaip Seimo narys parodyti, kad ir man tai yra per daug ir ar tai yra teisėta“. Tai aš manau, kad neteisėta. (...)

REKLAMA
REKLAMA

Akivaizdžiai su siuntimu negali būti priemokų, bet jos imamos, o žmogus nesusigaudo, mes turime apginti viešąjį interesą, kad nebūtų piktnaudžiaujama, būtų užkardomi grubūs pažeidimai“, – tęsdamas pasakojimą griežtai nukirto konservatorius.

REKLAMA

Ligonių kasos aptiko galybę pažeidimų

Siekiant keisti tokią pasitaikančią ydingą praktiką ir kovoti su kitais pažeidimais Seime jau kuris laikas svarstomas kelių įstatymų paketas, kuriuo, be kitų dalykų, siekiama uždėti griežtesnį apynasrį neteisėtai besielgiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms. 

Portalas tv3.lt primena, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) neseniai nurodė aptikusi šūsnį pažeidimų tiek privačiose, tiek viešosiose gydymo įstaigose. Pavyzdžiui, nustatyta, kad pinigai iš valstybės buvo imami ir už nebūtas slaugos namuose paslaugas, nors pacientas guli ligoninėje ar net yra miręs, arba dantų protezavimą, kuris dar net nepradėtas. VLK specialistai nurodė, kad iš viso nustatyta žalos už 635 tūkst. eurų, o per nuolatinę stebėseną išvengta daugiau kaip 3 mln. eurų žalos. Plačiau su pažeidimais galima susipažinti čia.

REKLAMA
REKLAMA

Kartu pažymėta, kad nors pažeidimų akivaizdūs, trūksta kontrolės priemonių ir neretai įstaigoms patogu išsisukti tik sumokant baudas. 

„Tai, kad įstatyme yra funkcija vykdyti kontrolę, tačiau nėra įteisintų priemonių, kaip tą vykdyti, tikrai yra spraga, kuriai ištaisyti, tikiuosi, Seimo nariai vienaip ar kitaip priims sprendimą“, – kalbėjo laikinai pareigas einanti VLK direktorė Tatjana Golubajeva.

Sulaukė asociacijų rašto

Nors išgirdę apie tokius pažeidimus SRK nariai tik kilnojo antakius, dėl to net susirinko į uždarą posėdį, į kurį pakviesti ir STT, FNTT, Generalinės prokuratūros atstovai, atėjus laikus priimti konkrečius sprendimus paskutinio posėdžio metu užvirė karštos diskusijos, kokiu keliu vis tik eiti. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Portalas tv3.lt primena, kad, be kita ko, prieš posėdį komiteto narius pasiekė sveikatos priežiūros įstaigų asociacijų, medikų, vaistinių bei pacientų atstovų raštas, raginantis stabdyti šių įstatymų paketo svarstymą. Daryti pertrauką siūlė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tačiau susumavus balsavimo rezultatus tam buvo nepritarta.

„Man atrodo, kad svarstant šį klausimą mes jau turime skirtingas pozicijas. Bijau, kad ir su Vyriausybės atstovais turime skirtingas pozicijas, ypač jūsų pasiūlymų kontekste. Projektas yra labai svarbus ir jautrus ir, man atrodo, iki galo nesame tinkamai susipažinę su visais argumentais.

REKLAMA

Manyčiau, būtų teisinga atidėti šio įstatymo projekto svarstymą. Siūlymų yra įvairių, klausimai liečia skirtingas suinteresuotas puses ir, bijau, kad šiandien balsuodami galime padaryti skubotus sprendimus“, – kalbėjo ji siūlydama akyliau įsigilinti galimus padarinius visai sistemai.

Nesutiko projektą dar „marinuoti“ 

Kiti komiteto nariai atkirto, kad šis įstatymo projektas Seime cirkuliuoja dar nuo 2016 m., o ir diskusijų būta begalės, tad prasmės jį marinuoti nėra.

REKLAMA

„Pertrauka jau buvo daryta, labai ilgai diskutuojame, jei dabar padarysime pertrauką, gali būti, kad šioje sesijoje nesuspėsime priimti ligonių kasų konsolidavimo klausimų. Tai yra labai svarbus dalykas, dėl ko niekas neprieštarauja. 

Šiandien yra du pasiūlymai, dėl kurių apsispręsim – pritarsim, nepritarsim, projektas eina į posėdžių salę. Jei ir bus nepritarta pataisoms, jis eina į salę ir konsolidavimo procesas tęsiasi, tada suspėsime“, – kalbėjo A. Matulas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

„Mane stebina kai kurių kolegų radikalus nuomonių pasikeitimas po uždaro posėdžio. Mes kam atstovaujame – pacientams ir valstybei, valstybinei institucijai? (...) Mes viename posėdyje, matydami grubiausius pažeidimus, sakome, kad tą reikia daryti, kitame posėdyje jau po eilinio rašto, kuriame yra gal ir dalis nuogąstavimų pagrįsti, bet dalis apie kažkokius vien baudimus“, – pridūrė parlamentaras.

Nuogąstavo, kad pacientai liks be paslaugų

Kai kurie Seimo nariai gi nuogąstavo, kad priėmus griežtesnes kontrolės priemones pacientai gali be paslaugų. 

REKLAMA

„Noriu atkreipti dėmesį, kad pažeidimų nustatyta ir viešosiose, ir privačiosiose įstaigose, tai vis dėl to tas sutarčių nutraukinėjimas, man atrodo, gali būti labai žalingas. 

Nutraukus sutartį su viešąją įstaiga, nežinau, ar bus galima alternatyviai suteikti reikiamas paslaugas vien privačiosiose, ypač atskiruose regionuose. 

Nė viename pasiūlyme nėra atsižvelgta net iš dalies į tuos pasiūlymus, kuriuos teikė pacientai, sveikatos priežiūros specialistai, sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos“, – pastebėjo konservatorė Jurgita Sejonienė. 

REKLAMA

Padėtų elektroninės sistemos tobulinimas

Laisvės partijos atstovės Morgana Danielė gi teigė, kad jos neįtikino nusižengimų mastas.

„Taip pat laikausi nuomonės, kad nors pažeidimų yra, dėl jų priežasčių vis dar kyla labai daug klausimų. Jos neįtikina manęs, kad tiesiog yra pikti žmonės, nesąžiningos įstaigos ir jų yra tiek daug, kad valstybėje nebegalime susitvarkyti. Vis dėl to teismas yra pats geriausias tokio didelio ginčo sprendėjas“, – dėstė Seimo narė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atliepdama į pažeidimus dėl ambulatorinės slaugų paslaugų prirašymus, ji atkreipė dėmesį, kad ši problema atrodo sisteminė ir ją spręsti reikia kitais būdais.  

„Ambulatorinės slaugos paslaugas labai stipriai plėtėme ir natūralu, kad iškyla su tuo susijusių sunkumų. Tai nereikia dabar griebtis šiaudo ir pulti kapoti galvų ir daryti sankcijas, reikia peržiūrėti kylančias problemas ir įvesti sisteminius sprendimus. Čia elektroniniai sprendimai pašalintų didžiąją dalį įvykstančių klaidų ar piktnaudžiavimų, jei tokių yra. Sistema turi užkirsti kelią įvesti neįmanomą paslaugų, valandų skaičių ir panašiai.

REKLAMA

Šiandien palaikyčiau konsolidavimo klausimą, bet, kaip esu sakiusi, nereikėjo sudėti šių kiršinančių klausimų į vieną paketą, nes daliai paketo visi pritariame, bet kyla klausimų dėl tų dalių, dėl kurių klausimų nesutariame“, – kalbėjo laisvietė. 

Atskirti šiuos klausimus siūlęs konservatorius Linas Slušnys prakalbo ir apie tai, esą galiausiai nuo to nukentėtų medikai. „Visada kalbant giname pacientų interesus, tai aš esu ir pacientas, ir medikas, bet gindami tik pacientų interesus netrukus neturėsime medikų. Čia yra problema. Pažeidimai bus perkelti ne kam kitam, o medikams. Ir kas atsitiks – jie rinksis dirbti tose šalyse, kur požiūris į pacientus ir medikus yra gerokai labiau subalansuotas. Čia matau labai didelę grėsmę.“

REKLAMA

Veryga: šiandien gyvename „pilkojoje zonoje“

Eksministras Aurelijus Veryga gi stebėjosi dėl dalies argumentų ir abejojo, kad ligonių kasos galėtų būti suinteresuotos kenti savo šalies gyventojams.

„Kai kalbama apie dideles rizikas, kad įstaigoms bus stabdomos paslaugos, tai ar mes norime tuo pasakyti, kad nepaisant nieko įstaigos dėl kažkokių priežasčių bus nusiteikusios pažeidinėti įstatymus ir tvarkas ir reikės atiminėti licencijas, stabdyti sutartis ir panašiai? Nemanau, kad įstaigos yra piktybiškai nusiteikusios. 

REKLAMA
REKLAMA

Mano supratimu, jei bus numatyta atsakomybė už tam tikrus veiksmus, tam tikrų pažeidimų jos tiesiog nebedarys. Nes šiandien mes gyvename „pilkojoje zonoje“, dėl ko ir atsiranda galimybės vykdyti tam tikrus pažeidimus. Nemanau, kad ligonių kasa yra kažkokie savižudžiai ar priešai prieš savo valstybę, kad jie norės uždaryti įstaigas ir nebebus, kur teikti paslaugų. Sunku tai įsivaizduoti“, – kalbėjo Seimo narys. 

Į tokias kalbas sureagavęs VLK Teisės skyriaus vadovas Tomas Ragauskas taip pat stebėjosi, kodėl taip koncentruojamasi į baudų mechanizmą:

„Pasiūlytas projektas apie jokias baudas nekalba, o tik apie status quo atkūrimą. (...) Nes gerai įsigilinus į tą informaciją, kurią pateikėme ir uždarame posėdyje, matote, kiek vykdoma ir stebėsenos, konsultavimo, kiek per tai išvengiama visokių nesklandžių situacijų. Taip pat sakyta, kad teismuose viskas turi būti išspręsta – tai nė vienas pateiktas pasiūlymas neeliminuoja savo teisių ginti teisme.“

Lietuviai iš kišenės sveikatai išleidžia per daug

Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja Irena Segalovičienė taip pat išsakė pritarimą siūlomoms įstatymo pataisoms: 

„Mūsų valstybinės institucijos, šiuo atveju valstybinė ligonių kasa negali būti bedantė, ypač turint omenyje kontekstą, kai Lietuvoje maždaug 29 proc. lėšų, kurios yra sveikatos apsaugos sistemai, yra vadinamos „out of pocket“ – iš žmonių kišenės mokamos lėšos. 

REKLAMA

Priminsiu, kad ES šalių vidurkis yra 15 proc. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija irgi yra, kad šis rodiklis neviršytų 15 proc. Akivaizdu, kad valstybės vaidmuo turi būti labai ryškus, institucijos turi turėti visus įrankius – ir griežtesnius, nes visada yra galimybė kreiptis į teismą ir ginčyti institucijų sprendimus.“

Palaikė mažiau griežtą pasiūlymo variantą

Stebėjęsis dalies kolegų kalbomis SRK pirmininkas vis tik nusileido ir nutarė palaikyti vadinamą liberalesnį pasiūlymo variantą, kuriuo ligonių kasoms būtų suteikti ne tokie griežti kontrolės įrankiai. 

„Teiksiu balsuoti alternatyviai – už griežtesnį ar mažiau griežtą variantą, bet vienokį ar kitokį sprendimą raginu priimti, priešingu atveju už pusės metų, už metų, ypač už dviejų pamatysite, kad kai kurių dalykų sugrąžinti bus neįmanoma. Balsuosiu už liberalesnį variantą, nes girdžių argumentus ir iš vienos, ir kitos pusės. Bet nieko nedaryti, kolegos, man yra sunkiai suvokiama“, – dėstė A. Matulas. 

Po ilgų diskusijų posėdyje nuspręsta pritarti vadinamam liberalesniam įstatymo pasiūlymo variantui, kuriuo nėra numatyta teisė ligonių kasoms nutraukti sutartį ar jos dalį, jei per dvejus metus nuo ankstesnio teisės aktų pažeidimo nustatymo dienos padaryta ne mažiau kaip du analogiški tų pačių teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Taip pat šiame variante nėra nuostatos dėl padarius pažeidimą naujos sutarties sudarymo atidėjimo vieniems metams. 

Dėl įstatymų paketo toliau balsuos Seimas.

Man susidare tokia nuomone kad valdiškose poliklinikose medikams yra liepta negydyti pacientų, kad jie eitu gydytis privačiai.
Visiska tiesa. Nepamirsk ka ti patys medikai, dirba 2 etata privaciose istaigose.
joks ne lupikavimas, o paprastas sukčiavimas. Ką veikia prokuratūra?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų