skausmas

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su galvos skausmu susiduria 40 proc. populiacijos. Tiesa, moterims, palyginti su vyrais, jis pasireiškia dažniau. Specialistai pastebi, kad galvos skausmo paplitimas Lietuvoje auga, o prasidedantis šiltasis vasaros sezonas gali prisidėti prie tam tikrų skausmo rūšių, pavyzdžiui, migrenos, paūmėjimo.

Atšilus orams, sodininkams ir daržininkams prasidėjo pats darbymetis. Nors specialistai kasmet atėjus šiltajam sezonui primena, kaip svarbu nepamiršti darbuotis saugant save, neretai po įvairiausių sodo ir daržo darbų pasiveja nemalonios pasekmės – skausmai įvairiose vietose. Apie tai, kurios kūno dalys labiausiai kenčia netinkamai dirbant sode ir darže bei ką būtina žinoti, kad baigus darbus nekankintų skausmai, naujienų portalui tv3.lt pasakojo kineziterapeutė Justina Austynė.

Vis daugiau šiuolaikinių žmonių pasiskundžia įvairiais skausmais ir maudimais kūne. Garsi kineziterapeutė Brigita Zachovajevienė pažymi, kad tokių nusiskundimų priežasties dažnai prireikia ieškoti giliau – kaip veikia raumuo ir visos minkštosios organizmo struktūros, daug nulemia ir mūsų emocinis nusiteikimas bei išgyvenimai. Tuo metu šiuolaikinis gyvenimo ritmas pareikalauja vis daugiau organizmo resursų prisitaikyti.

Dažnai net nesusimąstoma, jog kaklas kiekvieną dieną patiria milžinišką apkrovą. Kaklo kifozė, kai stuburas deformuojasi taip, jog kaklas išlinksta į priekį, tampa vis dažniau sutinkamu reiškiniu ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir vaikų bei paauglių. Į kaklo skausmus dažnai mėgstama numoti ranka, tačiau specialistai įspėja, jog įtampa kakle ir jo išsikišimas į priekį gali išsivystyti į rimtas sveikatos problemas.

Nugaros traumos – menkas juokas. Net ir patys drąsiausieji susižeidę bijo sau pakenkti, tad dažnai kuo greičiau gula į lovą. Belieka išgerti nuskausminamųjų, ilsėtis ir laukti? Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ sporto medicinos gydytojas Mykolas Butvila sako, kad susitraumavus poilsis išties naudingas, tačiau pernelyg ilgai užsigulėti nereikėtų, o vaistus svarbu naudoti itin saikingai.

Pasaulio sveikatos organizacijos statistika skelbia, kad galvos skausmą patiria maždaug 40 proc. gyventojų. Dažnas su šiuo skausmu susigyvena ir lengvai atpažįsta kūno siunčiamus signalus, išmoksta sau padėti. Visgi į ūmų bei stiprų galvos skausmą nederėtų žvelgti pro pirštus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojas neurologas Jokūbas Fišas įvardija, koks galvos skausmas yra ypač pavojingas bei kaip sau padėti.

Antradienį, eidama 82-uosius, mirė lietuvių sociologė, istorikė dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė. Šia žinia pasidalino jos sūnus – žurnalistas, buvęs Seimo narys Gintaras Vaičekauskas. A.L. Arbušauskaitė baigė Vilniaus universitetą (klasikinę filologiją). Dešimtmetį nuo 1968-ųjų dirbo Vilniaus universiteto Kauno vakariniame, vėliau – Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete.

Migrena nėra tik paprastas galvos skausmas, tai yra sudėtinga neurologinė būsena. Ji paliečia ne tik fizinę sveikatą, tačiau gali pakenkti ir socialiniam gyvenimui. Būtent tai nutiko Viktorijai Baltramiejūnienei, „Veido butiko“ įkūrėjai ir veido mankštų trenerei. Moteris net 18 metų kentėjo didžiulius galvos skausmus, kurie iš jos gyvenimo atimdavo po 12 dienų per mėnesį, kurių metu Viktorija dėl skausmo tik gulėdavo lovoje.

Kiekvienas mūsų esame susidūrę su skausmu, nesvarbu, ar tai būtų staigus ūminis, ar ilgalaikiai lėtinių ligų keliami skausmai. Tačiau kaip elgtis jį patiriant – ne visada aišku. Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką kenčiamas skausmas daro neigiamą poveikį bendrai žmogaus savijautai, pavyzdžiui, sukelia nuovargį, lemia suprastėjusią miego kokybę ar net paskatina depresijos simptomų atsiradimą.