Spektaklyje vaidins jungtinės aktorių pajėgos: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursiai, Lietuvos rusų dramos, Vilniaus valstybinio mažojo teatro bei studijos „Aglija“ artistai. Pagrindinius vaidmenis atliks Telmanas Ragimovas, Jelena Orlova, Leonardas Pobedonoscevas, Valentinas Novopolskis, Jevgenija Karpikova, Jonas Rimeika.
Aktorius L. Pobedonoscevas, paklaustas, ar nesunku buvo ruoštis spektakliui, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas sceniniam judesiui, o ne žodžiui, tikino pastaruoju metu dėl intensyvaus fizinio krūvio gerokai sulysęs. Tačiau geros energijos jam akivaizdžiai netrūko. „Fiziškai aš jau seniai rengiuosi šitam ar kitam aktyvios kūrybos procesui, nes nesustoju sportuoti nekreipdamas dėmesio į savo amžių, – sakė aktorius. – Iš tikrųjų nemažai prakaito išlieta – daug fizinio darbo, lankstumo, jėgos, o rezultatas turi būti toks, kad kūrinys atrodytų atliekamas tarsi nesvarumo būsenos, viskas tikslu, plastiška, jokių buitinių žingsnių neturi būti. Klasikinės teatro mokyklos, prie kurios esu įpratęs, sunku atsisakyti, bet mus „laužo“ ir, man rodos, neblogai pavyksta. Vienas pagrindinių šokio stilių spektaklyje – argentinietiškas tango, toks vyriškas ir įdomus šokis man pasirodė.
O sporto salei tiesiog nėra laiko, seniau aštuntą ryto nuvežęs dukrą į darželį, galėjau skirti valandą sportui, o dabar nėra kada. Repeticijos šiuo metu atima visą laiką – dirbame iki nakties, nes dar labai daug reikia nuveikti, režisieriaus reikalavimai labai aukšti, nes savo šaly jis dirba su judesio aktoriais, todėl iš mūsų „spaudžia“ tą patį. Jis – maksimalistas.“
Paklaustas, kokias asociacijas kelia legendinė meilės istorija, L. Pobedonoscevas šypsodamasis atsiminė vieną pirmųjų savo meilių ir pasimatymų: „Man „Romeo ir Džiuljeta“ asocijuojasi su viena pirmųjų mano meilių – pakviečiau ją į kino „Romeo ir Džiuljeta“, kuriame vaidino Leonardo DiCaprio, premjerą. Filmas man padarė didelį įspūdį, mačiau jį net kelis kartus. O šiaip „Romeo ir Džiuljetą“ nagrinėti teko prieš maždaug dešimt metų, nes turėjo būti vienas iš diplominių darbų. Deja, neįveikėm, nes W. Schakespeare'ą įdomiai pastatyti – sudėtinga.“
Aktorius, spektaklyje atliksiantis Tebaldo, senjoros Kapuleti sūnėno, vaidmenį, prisipažino, kad būti pagrindiniu herojumi ir vaidinti Romeo jis nenorėtų: „Nelabai norėčiau tokio vaidmens, nes man labiau patinka charakteringi veikėjai, o Romeo personažas manęs neįkvėpė, nors mačiau ne vieną jo interpretaciją.“
Paklaustas, ar gyvenime teko išgyventi „Romeo ir Džiuljetos“ meilės istoriją, L. Pobedonoscevas šypsodamasis pasakojo, kad mokykloje turėjo savo Džiuljetą, dėl kurios buvo pametęs galvą ir išgyveno tikras jausmų audras. „Mano pirmoji meilė buvo Kristina, dar mokyklos laikais draugavome daugiau kaip dvejus metus, buvome išskirtinė pora. Visko buvo, kaip ir tikriesiems Romeo ir Džiuljetai – aistrų, mūšių, daug kliūčių – tėvai, mokslai, žodžiu, viskas atitiko minėtus personažus (juokiasi). Mokykloje buvo išgyventi visi karščiausi ir brutaliausi jausmai, todėl tuo metu „išsitaškiau“ ir vėliau jau žymiai ramiau žvelgiau į gyvenimą.“
Apie judesio spektaklį „Romeo ir Džuljeta“
Spektaklį statantis režisierius iš Vengrijos Peteris Uray kūrybinį procesą pradėjo nuo specialių dvi savaites trukusių mokymų aktoriams. „Teatro formos, kuriai atstovauju, pagrindas – aktoriaus fizinių galimybių atskleidimas. Pradėjęs dirbti, pirmiausia aktorius treniruoju. Perprantame techniką, kurią naudosime statydami spektaklį, paskui, projektuodami įvairias judesio situacijas ir improvizuodami, siekiame, kad aktorius pats sugebėtų mąstyti neperžengdamas tos ženklų sistemos ribų. Tai teatrinė kūryba, neatsiejama nuo sunkaus išbandymo, atkaklaus bendro darbo“, – sakė P.Uray.
W. Shakespeare'ą kūrėjas teigė pasirinkęs neatsitiktinai. „Neišsemiamai turtinga Romeo ir Džiuljetos istorija atveria daug galimybių judesio teatro režisieriui. Vienu metu pajutau, kokia ji man svarbi, norėjosi atrasti būdą, kaip tuščioje erdvėje, palikus tik keletą figūrų, judesio kalba kuo tiksliausiai parodyti tas trejetą dienų šių personažų gyvenime“, – sakė režisierius.
Judesio teatro kūrėjas šios pjesės imasi jau trečią kartą. P. Uray teigė kaskart joje įžvelgiantis vis naujų dalykų. „Aš ieškau žmogaus. Ieškau paklydimuose slypinčių galimybių. Neapykantos negalioje ieškau meilės – to stebuklo, kuris įkūnijamas šioje nuostabioje dramoje. Romeo ir Džiuljetos istorija tetrunka penkias dienas. Maža to, jiems abiem skirtas laikas – vos trys dienos. Stulbinamai mažai, bet jie sugeba patirti ir prarasti viską, kam dažnai žmogui ir amžiaus per mãža“, – dalijosi mintimis kūrėjas.
Budapešte gimęs P. Uray įvairiuose Vengrijos bei Rumunijos teatruose yra režisavęs per 20 spektaklių, daugiau nei tuzinui sukūrė choreografiją. Teatro meną studijavo Budapešto teatro ir kino akademijoje, Karoli Gaspar universitete bei Esterhazy Karoly koledže. Nacionalinėje Budapešto filhamonijoje įgijo profesionalaus pantomimos artisto kvalifikaciją. Dėsto teatro bei judesio meną aukštosiose mokyklose Vengrijoje ir Rumunijoje, veda meistriškumo pamokas, vadovauja šokio studijai.
