Į operą R. Tumalevičiūtė atėjo su įdomia menine patirtimi. Trakų mokytojų seminarijoje dvejus metus mokėsi smuikuoti, lankė Valstybės teatro dramos studiją, teatre vaidino Stasio Santvaro, Juozo Grušo ir kt. pjesėse. Dainavimą studijavo Vladislavos Grigaitienės klasėje, jau emigravus, mokslą baigė pas Niną Karnavičienę. Operos trupės nare tapo 1945 m., po to, kai 1944 m. atnaujintos „Gražinos“ spektaklyje padainavo Ramunę. Iš viso operoje R. Tumalevičiūtė dainavo 33 metus, iki 1977-ųjų metų.
Sukūrė apie 30 vaidmenų. Be minėtųjų – Džilda (G. Verdi „Rigoletas“), Marfa (N. Rimskis - Korsakovas „Caro sužadėtinė“), puiki Margarita (Ch. Gounod „Faustas“) ir Manon (G. Puccini „Manon“), kaip reta puiki komiškų vaidmenų atlikėja – Despina (W. A. Mozartas „Visos jos tokios“), Miuzeta (G. Puccini „Bohema“), Gudruolė (C. Orfas „Gudruolė“) ir kt.
Labai pasižymėjo kaip kamerinė dainininkė. Intensyvi veikla šioje srityje prasidėjo persikėlus su opera į Vilnių. 1950 m., Muzikos akademijoje R. Tumalevičiūtė padainavo pirmąjį savo rečitalį. Vėliau jų surengė apie 10, Didžiojoje Muzikos akademijos salėje, Operoje ir Filharmonijoje. Dainavo viduramžių kompozitorių dainas, J. S. Bachą, W. A. Mozartą, romantikus (F. Shubertą, P. Čaikovskį, S. Rachmaninovą, R. Shumanną), moderniuosius autorius (R. Strausą, A. Honnegerą, O. Respighi, D. Šostakovičių) ir daug lietuvių kompozitorių dainų. Tai – visi J. Pakalnio ir J. Indros vokaliniai kūriniai, S. Šimkaus, J. Tallat - Kelpšos, J. Gruodžio, A. Kačanausko, V. Klovos, L. Povilaičio kūriniai.
1965–1992 m. R. Tumalevičiūtė buvo Konservatorijos (Muzikos ir teatro akademijos) pedagogė, mokė dainininkus, chorvedžius, aktorius. Kristina Kazlauskaitė, Violeta Podolskaitė, Vladas Bagdonas, Kostas Smoriginas, kai kurie kiti dainuojantys aktoriai – R. Tumalevičiūtės auklėtiniai.
Parengta pagal J. Bruverį
Reginos Tumalevičiūtės jubiliejui paminėti taip pat skiriama teatro fojė eksponuojama paroda.