O juodai dienai pinigų neatsidėję žmonės su baime laukia kainų kilimo, nes jiems greit sudurti galą su galu bus dar sunkiau.
Šiaulių rajone gyvenanti Marina dirba viešuosius darbus ir per mėnesį piniginę papildo minimaliu atlyginimu. Jos vyras į šeimos biudžetą atneša tiek pat. Tad pora, auginanti net šešis sūnus, turi išgyventi iš maždaug 1000 eurų per mėnesį.
„Kaime tai galima išgyventi dar. Bet jeigu nebūtų išvis darbų, nebūtų to minimumo, tai, žinokit, taip ir gyventumėme“, – pasakoja daugiavaikė mama Marina.
Daugiausia šeimos finansų skirti tenka dviem paaugliams, iš kurių vienas – neįgalus.
„Gyvename nuo algos iki algos. Apie kokį nors taupymą galime pamiršti. – Kam paskutinį kartą sutaupėt? – Mašinai taisyti vyrui, kad turėtų su kuo į darbą važiuoti. – O apie tokius dalykus, kad, sakykim, išvažiuotumėte į Palangą? – Ne, baikit juokus“, – sako moteris.
Kad pinigai nesimėto ir žmonėms taupyti sekasi sunkiai rodo ir naujausia Lietuvos banko apklausa. Per pastaruosius pandeminius metus tik keturi iš dešimties žmonių sako sugebėdavę per mėnesį juodai dienai atsidėti nuo 30 iki 150 eurų.
„Dauguma jų neturi to reikalingo 3-6 mėnesių finansinių santaupų rezervo, kuris yra būtinas, jeigu jie, tarkim, netektų pajamų ar atsitiktų kitos finansinė problemos šeimoje“, – komentuoja Lietuvos banko atstovas Algirdas Prapiestis.
Kad per pandemiją tenka skaičiuoti kone kiekvieną eurą, tvirtina ir skirtinguose miestuose kalbinti žmonės:
„Jeigu kruopas ir duoną, pieną valgysi, tai „biškį“ gal atsidėsi. – Bet norisi ir pasilepinti? – Na, taip norisi. Taigi visi mes žmonės.“
„Pensijos pridėjo 10 eurų… 13 eurų praeitą kartą. Tai koks čia… Pragyvenk žmogus, gaudamas 200 su viršum…“
„Taupau. Turiu tą, kaip ji vadinasi, taupyklę tokią. – O kai sudaužysit taupyklę? – Yra ir banke.“
„Skaičiuoji, kad užtektų viskam. Bet taip, kad susitaupytum ženkliai ir sakytum: „Va, aš susitaupiau“, tai tikrai ne.“
„Kaip čia dabar pasakius? Pavalgyt pakanka, bet šiaip jau ar kelionės ar kažkas, tai tikrai nebepakanka.“
„Mano maža pensija vos išgyvenu, išvis sunku labai. Reikia už butą susimokėti, vaistai brangūs, esu invalidė. Labai sunku.“
Anot Lietuvos banko, vis daugiau žmonių savo finansinę padėtį vertina prasčiau. Ir tai – pandemijos padarinys. Savo finansinę būklę blogai vertinančių lietuvių dalis per pandemiją išaugo iki beveik trečdalio. Apklausa rodo, kad aštuoniems iš dešimties pajamos mažėjo arba nekito.
„Apie pusė apklaustųjų atsakė, kad jų pajamos yra vidutiniškos. Tai reiškia, kad jie turi pakankamai pinigų maistui įsigyti, drabužiams būtiniausiems, tačiau neturi pakankamai santaupų brangesniems pirkiniams. Tai, žinoma, šiek tiek neraminanti tendencija“, – sako A. Prapiestis.
Tačiau toli gražu ne visiems užtenka pinigų net maistui. Štai Panevėžyje prie maisto davinių driekiasi eilė, žmonės pasakoja:
„Aš neturiu, ko valgyti. Kai pragyvensi? Vis prisidedi. Tai aliejaus kartais duoda…“
„Pensijos gaunu tik 175 eurus. Tai va. Priversta. – Sunku? – Be abejo. Mokesčiai pirma, o visa kita paskui. Čia iš gero gyvenimo niekas paketų neima.“
„Negerai. Amžius ne tas. Su darbu problemų yra. Paklausia kelintų gimimo ir pasibaigia… Paskambinsim… ir tokių skambučių jau laukiu nuo liepos mėnesio.“
Skurdo tinklo mažinimo atstovė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje apie 11 procentų žmonių susiduria su pinigų trūkumu maistui įsigyti, o 14-ai procentų neužtenka lėšų būstui išlaikyti. Labiausiai žmones neramina kylančios komunalinių paslaugų kainos. Jų baiminasi apie 40 procentų šalies gyventojų.
„Čia galime turėti bėdų su tuo, kad ilgainiui didės įsiskolinimai ir mes žinome, kad kai žmonės turi įsiskolinimų, jie ilgainiui patenka pas antstolius ir tai gali virsti tokia situacija, kai žmonėms nelabai apsimoka dirbti, nes nuo jų minimalios algos nuskaito 30 procentų“, – teigia skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
„Paėmus tas kainas, kurios ateis su šildymo sąskaitomis, už elektros energiją, už maisto sąskaitas, jos bus amortizuotos padidėjusiomis pajamomis. Tai vienintelis nusivylimas yra tame, kad galbūt buvo lūkesčiai, kad tos padidėjusios pajamos labai pagerins gyvenimą ir galėsime išleisti daugiau. Tai šiuo atveju nebus taip. Teks dalį tų lėšų sumokėti padidėjusioms kainoms“, – komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Ekonomistas sako, kad galima pasidžiaugti bent tuo, kad per pandemiją bent nepadidėjo santykis skurdo lygis, kuris šiuo metu siekia apie 20 procentų.
