Seimo vicepirmininką kalbino žurnalistas Artūras Anūžis.
Ponas Razma, ar jau reikėtų pereiti prie visuotinio skiepijimo, ar su skiepų prioritetų eile dar yra, ką veikti?
Šiandien tikrai, aš nemanau, kad reikėtų jau pereiti, bet už savaitės – galbūt. Reikia iš savivaldybių surinkti informaciją, kokia yra situacija su prioritetinės eilės žmonėmis, kiek jų dar yra laukiančių.
Nes iš savivaldybių ateina skirtingi signalai. Kalbėjau su Palangos meru, jis sakė, kad duokite mums papildomų vakcinų, kodėl mes gauname dvigubai mažiau nei Druskininkai, nors mes esame panašaus dydžio. Taip pat kurortas ir sanatorijos ir jie nori skiepytis. Šiandien pas juos likutis yra 0.
Aš bendrai pasižiūrėjau, koks šiai dienai yra likutis, tai „AstraZenecos“, kur žmonės mažiausiai nori skiepytis, nėra toks jau didelis – 22 tūkst. Didžiausias likutis yra 84 tūkst. „Pfizer“ vakcinos, bet čia ne dėl to, kad strigtų skiepijimas, o todėl, kad yra gautas didesnis kiekis ir tiesiog nebuvo įmanoma staigiai tos vakcinos panaudoti. Ji turbūt tam tikromis porcijomis ir yra paduodama savivaldybėms dėl laikymo sąlygų.
Jei pasižiūrime į balandžio mėnesio planus, kiek dar yra nepristatyta vakcinų ir kiek planuojama, tai aš manau, kad virš 300 tūkst. dozių dar numatoma pristatyti per likusias dvi savaites įvairių vakcinų, daugiausiai „Pfizer“. Tai tada tikėtina, kad į balandžio pabaigą bus toks momentas, kai prioritetinių grupių žmonės bus iš esmės paskiepyti ir bus galima eiti į visuotinį vakcinavimą.
Bet tikrai reikia jautriai sužiūrėti, kokia yra situacija savivaldybėse, kad dėl kažkurių savivaldybių administracijų ar jų merų apsileidimo neliktų nuskriausti tie žmonės, kurių apsauga nuo susirgimų yra tikrai labai reikalinga. Ypač vyresni ir sunkiomis ligomis sergantys žmonės, nes tikrai matome, kad čia vis tik priklauso tas procesas nuo savivaldybių vadovų ir kaip jie tvarkosi.
Viena situacija Kaune, kita Vilniuje. Kaunas kažkodėl tai daugiau paskiepijęs ir nemato didelių problemų. Atrodo, kad tie savivaldybių vadovai, kurie daugiausiai skundžiasi, tikrai turėtų pasižiūrėti, ar jie tinkamai viską suorganizavo, ar pakankamai pajungti pirminės sveikatos priežiūros centrai, ar važiuojama pas neįgalius žmones į namus ir t.t.
Ponas Razma, o kaip jūs vertinate, kad Kaune buvo paskiepytas didžiulis kiekis dėstytojų? Kodėl skiepijami aukštųjų mokyklų dėstytojai, kada prioritetuose to nėra? Be to, jie nuotoliniu būdu mokys dar pakankamai ilgai.
Vis dėlto aukštųjų mokyklų dėstytojai buvo įtraukti į prioritetus. Ne pačius pirmuosius, bet buvo, todėl negalima sakyti, kad jie buvo paskiepyti pažeidžiant tvarką. Aš manau, kad jie buvo paskiepyti tada, kai atsirado tame antrajame prioritete.
Jie galbūt patenka ir pagal kitą principą, kaip žinote, galima skiepyti organizuotai kolektyvuose, kur dirbančių virš 100 žmonių.
Bet vis tiek švietimo ministrė sako, kad kol kas neplanuoja daryti jokių kontaktinių paskaitų, tai kam tada skubėti skiepyti, kai tuo tarpu pareigūnai skundžiasi, kad jie kontaktiniu būdu iš tikrųjų daug dirba?
Dėl šito dėstytojų prioriteto aš taip pat kiek abejonių turėčiau. Mes su vidaus reikalų ministre taip pat aktyviai raginome Vyriausybę kuo greičiau įrašyti pareigūnus. Tai galų gale buvo padaryta. Su dėstytojais čia galbūt prasilenkia kokia savaite.
Dabar nemanau, kad iš to reikia daryti kažkokią tai ypatingą problemą, kai visiškai čia pat tas laikas, kai visi galės bendra eile skiepytis. Kai yra toks sudėtingas procesas, yra daug įtampų, daug įrodinėjimų, kad tie ar kiti darbuotojai svarbesni, galbūt ne visada pagal pačius subjektyviausius principus yra padaromi sprendimai.
Čia galbūt vienintelis atvejis dėl dėstytojų ir yra, kuris palieka šiek tiek abejonių, bet tai nekeičia esmės. Mokėkime pasidžiaugti, kad Lietuva vis dėlto pagal vakcinavimo tempus gerai atrodo Europoje. Ketvirta vieta ne šiaip sau atsiranda, tai yra tam tikros organizacinės pastangos. Ir toliau jas reikia tęsti, neužleisti tų pozicijų.
O kokios vakcinos artimiausiu metu pasieks Lietuvą, žiūrėkite laidoje „Dienos pjūvis“, esančioje straipsnio pradžioje.
