REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos moksleivių pasiekimai ir toliau ritasi žemyn. Jaunuoliams prastai su matematika, tūkstančiai neišlaiko valstybinio brandos egzamino ir visai nesidomi kitais tiksliaisiais mokslais, kurie jiems garantuotų aukštesnes pajamas ateityje. Blogėjančią situaciją šalies mokyklose rodo naujausi ugdymo įstaigų tyrimai. Mokyklų vadovai reitingus vertina atsargiai, pripažįsta, kad geri rezultatai pasiekiami tik sunkiu darbu ir ragina tobulinti ugdymo programas. 

Lietuvos moksleivių pasiekimai ir toliau ritasi žemyn. Jaunuoliams prastai su matematika, tūkstančiai neišlaiko valstybinio brandos egzamino ir visai nesidomi kitais tiksliaisiais mokslais, kurie jiems garantuotų aukštesnes pajamas ateityje. Blogėjančią situaciją šalies mokyklose rodo naujausi ugdymo įstaigų tyrimai. Mokyklų vadovai reitingus vertina atsargiai, pripažįsta, kad geri rezultatai pasiekiami tik sunkiu darbu ir ragina tobulinti ugdymo programas. 

REKLAMA

Sostinės Mykolo Biržiškos gimnazijoje pastatas beveik tuščias, visi mokosi nuotoliniu būdu. O šiemet ši gimnazija gali džiaugtis tuo, kad yra viena iš nedaugelio, kurioje visi mokiniai išlaikė valstybinį matematikos egzaminą.

Iš 330 šalies gimnazijų tokiu rezultatu gali pasigirti vos 17. Kitose didesnei ar mažesnei daliai abiturientų valstybinis matematikos egzaminas neįkandamas.

REKLAMA
REKLAMA

„O kai kuriose neišlaikė net 70-75 proc. visų gimnazistų“, – sako žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Mykolo Biržiškos gimnazijoje šiemet valstybinį matematikos egzaminą sėkmingai išlaikė 184 abiturientai. Sėkmingų gimnazijų gretose – ir Vilniaus Licėjus, Kauno technologijos universiteto gimnazija, Kauno ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos. Geriausiai pasirodo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gimnazijos.

REKLAMA

„Sėkme laikau darbą. Sunkų darbą mokinių ir mokytojų. Sunkų ir pastovų darbą. Mokymasis yra tikrai sunkus darbas“, – pasakoja Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis.

Naujausią mokymo įstaigų tyrimą pristatęs žurnalas „Reitingai“ skaičiuoja, kad jau ne pirmus metus linksniuojamos matematikos valstybinio egzamino šiemet iš viso neišlaikė kone trečdalis visų abiturientų – beveik 5000.

„Jei kai kuriose, kaip Biržiškos gimnazijose mokinys yra pirmoje vietoje, – į jį viskas orientuota. Ir vadyba, ir mokytojai, ir pagalba, finansiniai resursai. O jei mokykla nusprendė, kad pirmoje vietoje yra etatai, atlyginimai, pastatai, stogai, o vaikas aštuntoje vietoje, tai toje mokykloje nereikia stebėtis, kad vaikai tampa penkta koja. Jie atitinkamai nemotyvuoti tampa“, – teigia G. Sarafinas.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus „Žemynos“ gimnazijai šiemet nepasisekė. Iš 200 abiturientų matematikos egzamino neišlaikė trečdalis, nors įprastai neišlaikydavo vos keli procentai. Pasak laikinosios gimnazijos vadovės, matematika šalies moksleiviams sunkiai sekasi dėl daugelio priežasčių.

„Viena iš priežasčių ta, kad neturime laiko įtvirtinti, pakartoti, tai, kas vaikams padėtų, nes programos yra labai plačios. Ir reikėtų šiuo metu atnaujinant ugdymo programas žiūrėti, kad nebūtų bėgama, o būtų įsisavinama medžiaga, įsigilinama“, – kalbėjo Vilniaus „Žemynos“ gimnazijos l.e.p. direktorė Aldona Šventickienė.

Būsima švietimo, mokslo ir sporto ministrė žada kurti naują matematikos mokymo programą.

„Tai čia tikrai keli svarbūs dalykai. Vienas – matematikų kvalifikacijos tobulinimas. Žinau, kad buvo kalbėta ir ministerijoje tos kalbos kažkodėl aprimo, reikia atnaujinti ir rimtai užsiimti kvalifikacijos tobulinimu. Kitas dalykas – pačios matematikos populiarinimas visais pjūviais, turime kalbėti, apie svarbą, nes šiandien ji nėra populiari ir kai kam atrodo, kad ji nereikalinga – tai labai klaidingas požiūris“, – sako paskirtoji švietimo ministrė Jurgitos Šiugždinienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Problema ne tik matematikoje, o ir kituose fundamentaliuosiuose moksluose. Vis daugiau moksleivių nuo 10 klasės atsisako fizikos, chemijos informatikos, ir nelaiko šių dalykų egzaminų. O vėliau negali ir studijuoti su šiais dalykais susijusių specialybių

„Jau matyti, kad atskiruose sektoriuose atlyginimai trūkstamų profesijų atstovams auga. Kadangi technologų, inžinierių, automatikų, elektronikų, mechatronikų stinga, kaip oro – tai jiems algos vis didėja. Ir jau seniai perkopė 1300 eurų. O kitų profesijų, kurių perteklius – ten atlyginimai 700 eurų. Na, bet jeigu jaunuoliams taip tinka, patinka, tai jie gyvens. Bet tada nereikia kaltinti, nei mokyklų, nei tėvų, nei valstybės, nei darbdavių, nes tai yra tavo asmeninis pasirinkimas“, – pasakoja G. Sarafinas.

REKLAMA

Pasak tyrėjų, jau kelerius metus niekaip nemažėja, o pernai net padidėjo socialines/humanitarines studijas besirenkančių abiturientų, kurie vėliau nepaklausūs.

Tuo metu inžinerijos studijas besirenkančiųjų per penkerius metus sumažėjo net tris kartus. Trūksta ir informatikų, technologų. Deja prie prastų moksleivių pasiekimų prisideda ir nuotolinis mokymas – dėl jo dabartiniams paskutinių klasių moksleiviams jau gresia tapti prarastąja karta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų