Apie tai, kaip vystosi Kristijono Bartoševičiaus byla, naujienų portalo tv3.lt laidoje papasakos K. Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas. Kartu su juo laidoje diskutuos Advokatų tarybos narys Valdemaras Bužinskas.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Free pedozoobandai...
PEDOpartijos moralinis veidas
''Rimvydas Valatka, primiršęs tarnystę „Tėviškės draugijos“ spaudoje, ironiškai siūlo vietoj atminimo ženklo Justinui Marcinkevičiui statyti paminklą „sosiskas triusikuose tempusiam“ sovietiniam spekuliantui. Pagautas propagandinės aistros, jis lygina poeto sovietmečio honorarus su mokytojos lituanistės atlyginimu. Priešina „sovietų valdžios uždraustą rodyti J. Jurašo pastatytą J. Grušo 'Barborą Radvilaitę'“ su „sovietų leistu“ J. Marcinkevičiaus „Mindaugu“... Ir stipriai klysta bei savo gerbėjus klaidina.
Iš tiesų, Grušo „Barbora Radvilaitė“ ir Marcinkevičiaus „Mindaugas“ – panašaus likimo spektakliai. Jono Jurašo 1972-aisiais pastatyta „Radvilaitė“ nebuvo uždrausta. Nuo 1972 iki 1984 metų ji buvo suvaidinta net 196 kartus. Cenzūra neleido šio spektaklio pabaigoje iškelti Aušros Vartų Marijos paveikslo. Dėl to režisierius Jurašas audringai protestavo, atvirai konfliktavo su sovietų valdžia. Režisierius Henrikas Vancevičius, Kaune 1957-aisiais pastatęs Juozo Grušo „Herkų Mantą“, iš Justino Marcinkevičiaus gavo „Mindaugo“ rankraštį 1968-aisiais. Bet ilgai nesulaukė sovietų valdžios leidimo spektakliui statyti. Depresavo, juodai gėrė. Tik 1969-aisiais „Mindaugas“ pagaliau buvo pastatytas, tačiau taip pat cenzūros išdarkytas. Paskutinėje spektaklio scenoje Vancevičiui neleista iškelti Vyčio...
Prieš Justiną Marcinkevičių ir jo skaitytojus nukreipta propagandinė pažangos mašina graudžiai primena sovietmetį. Štai, kolega Virgis Valentinavičius „Žinių radijo“ laidoje, pasmerkęs primityvias „kaimo bibliotekose Marcinkevičiaus knygas apsikabinusias skaitytojas“, ragina visuomenę skaityti „Kmitą ir Sabaliauskaitę“, nes „lietuvių literatūra per 30 metų nuėjo labai labai toli, o dabartiniai poetai yra N kartų geresni negu bet kas iš tarybinių klasikų“.
Regis, iš nesaugumo jausmo bus kilęs ir Kristinos Sabaliauskaitės politinis budrumas, ideologinis akylumas: Marcinkevičiaus trilogija – „melo ir propagandos kūrinys“. Ir Mariaus Ivaškevičiaus teisėjo poza: Marcinkevičius – „dvasinis mankurtas“...
Ir vis dėlto dar daug jėgos turi Justinas Marcinkevičius ir jo tekstai, jei šitaip įkaitina, šitaip erotizuoja lietuvių visuomenę.
Dar neseniai skambėję prezidentės Dalios Grybauskaitės lyginimai su Vytautu Didžiuoju nei Pauliaus, nei Mykolo, nei Rimvydo viešų komentarų taip ir nesulaukė... ''
Iš tiesų, Grušo „Barbora Radvilaitė“ ir Marcinkevičiaus „Mindaugas“ – panašaus likimo spektakliai. Jono Jurašo 1972-aisiais pastatyta „Radvilaitė“ nebuvo uždrausta. Nuo 1972 iki 1984 metų ji buvo suvaidinta net 196 kartus. Cenzūra neleido šio spektaklio pabaigoje iškelti Aušros Vartų Marijos paveikslo. Dėl to režisierius Jurašas audringai protestavo, atvirai konfliktavo su sovietų valdžia. Režisierius Henrikas Vancevičius, Kaune 1957-aisiais pastatęs Juozo Grušo „Herkų Mantą“, iš Justino Marcinkevičiaus gavo „Mindaugo“ rankraštį 1968-aisiais. Bet ilgai nesulaukė sovietų valdžios leidimo spektakliui statyti. Depresavo, juodai gėrė. Tik 1969-aisiais „Mindaugas“ pagaliau buvo pastatytas, tačiau taip pat cenzūros išdarkytas. Paskutinėje spektaklio scenoje Vancevičiui neleista iškelti Vyčio...
Prieš Justiną Marcinkevičių ir jo skaitytojus nukreipta propagandinė pažangos mašina graudžiai primena sovietmetį. Štai, kolega Virgis Valentinavičius „Žinių radijo“ laidoje, pasmerkęs primityvias „kaimo bibliotekose Marcinkevičiaus knygas apsikabinusias skaitytojas“, ragina visuomenę skaityti „Kmitą ir Sabaliauskaitę“, nes „lietuvių literatūra per 30 metų nuėjo labai labai toli, o dabartiniai poetai yra N kartų geresni negu bet kas iš tarybinių klasikų“.
Regis, iš nesaugumo jausmo bus kilęs ir Kristinos Sabaliauskaitės politinis budrumas, ideologinis akylumas: Marcinkevičiaus trilogija – „melo ir propagandos kūrinys“. Ir Mariaus Ivaškevičiaus teisėjo poza: Marcinkevičius – „dvasinis mankurtas“...
Ir vis dėlto dar daug jėgos turi Justinas Marcinkevičius ir jo tekstai, jei šitaip įkaitina, šitaip erotizuoja lietuvių visuomenę.
Dar neseniai skambėję prezidentės Dalios Grybauskaitės lyginimai su Vytautu Didžiuoju nei Pauliaus, nei Mykolo, nei Rimvydo viešų komentarų taip ir nesulaukė... ''
REKLAMA
