Nors Lietuvoje virš 200 tūkst. lietuvių dirba mažiau nei už minimalią mėnesio algą (MMA) 380 Eur, yra specialybių atstovų, kurie mėgaujasi uždirbdami daugiau 3 tūkst. Eur.
Visais šiais metų mėnesiais iki birželio pirmosios pozicijos neužleidžia skrydžių vadovai – 3227 Eur (neatskaičius mokesčių). Antroje vietoje kelis mėnesius laikosi orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai – 3099 Eur. Virš 2 tūkst. eurų uždirba teisėjai, teisės aktų leidėjai, finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai, laivavedžiai ir laivų kapitonai.
Bendrai iš pateikiamų duomenų matyti, kad TOP‘e dažniausiai atsiduria informacinių technologijų sektoriaus darbuotojai, taip pat inžinieriai bei įvairūs vadovai.
Pavyzdžiui, kitur nepriskirti profesionaliųjų paslaugų srities vadovai uždirba 1346 Eur per mėnesį. Pagal Ūkio ministerijos sudarytą klasifikatorių, tokiems vadovams priskiriama: planetariumo direktorius, kultūrinės veiklos padalinio (muziejaus, meno galerijos, bibliotekos) vadovas, bibliotekos direktorius, pamainos viršininkas, archyvo vedėjas, padalinio vadovas, mažosios kultūros įstaigos (muziejaus, meno galerijos, bibliotekos) vadovas, muziejaus direktorius [vedėjas], apygardos teismo padalinio vadovas, apygardos prokuratūros padalinio vadovas.
Tarp daugiausiai Lietuvoje uždirbančiųjų atsiduria ir tokios neįprastos specialybės kaip giliavandenės žvejybos žvejai (1435 Eur), lokomotyvų mašinistai (1312,8 Eur), narai (1282,2 Eur).
Tiesa, vieną profesiją, uždirbusią birželį vidutiniškai 1314 Eur, „Sodra“ pažymėjo štai taip: „–“.
Kaip paaiškina pati „Sodra“, tai reiškia, kad šio atlyginimo rėžio apdraustųjų profesijos nėra nurodytos Apdraustųjų registre. „Kadangi prievolė nurodyti apdraustojo specialybę atsirado palyginti neseniai, tai ilgai vienoje darbovietėje dirbančių ir nemigruojančių asmenų profesijos gali būti nenurodytos“, – teigiama atsakyme.
Didesnės algos už aukštesnė kvalifikaciją ir atsakomybę
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas naujienų portalui tv3.lt išskiria pagrindines priežastis, kodėl šių profesijų lietuviai uždirba daugiausia. Tiesa, kai kurios specialybės atsiradusios trisdešimtuke nustebino ir jį.
Kaip sako ekonomistas, pirmiausia algą lemia kvalifikaciniai reikalavimai, o tuo pačių ir specialistų paklausa – jei reikiamų darbuotojų nėra daug, jiems alga yra didesnė.
„Kartais kartu ir nėra rinkoje daug tų, kurie norėtų ir turėtų kvalifikaciją, ir galimybes, ir norą dirbti tokiose pareigose. Manau, kad pati rinka sureguliuoja tokių specifinių profesijų algas, nes turbūt, ar tai būtų narai, ar tai būtų orlaivio pilotai vis tiek yra tokios specialybės, kurios reikalauja aukštos kvalifikacijos.
Valdžios tarnautojai irgi nėra lygūs savo kvalifikacija ir atliekamais darbais. Reikėtų pripažinti, kad teisėjų darbas natūraliai yra labiausiai įvertinamas algos atžvilgiu lyginant su kitais valstybės tarnautojais ar politiniais veikėjais. Jų atsakomybė yra viena didžiausių. Dėl to nestebina, kad didžiausios atsakomybės turinčių asmenų algos yra didžiausios“, – komentuoja T. Povilauskas.
Be visa to, skiriasi ir sektorių pelningumas. IT sektoriaus paslauga ir sukuriame vertė yra didesnė nei kai kurių kitų, dėl to nemažai šio sektoriaus atstovų patenka tarp geriausias algas gaunančiųjų. Tad alga priklauso ne tik nuo prisiimamos atsakomybės, bet ir sukuriamos pridėtinės vertės.
Tačiau T. Povilauską nustebino, kad tarp daugiausiai uždirbančiųjų birželio mėnesį pateko lokomotyvų mašinistai ar kultūrinių įstaigų vadovai.
„Dėl lokomotyvų specialistų keista. Nors esu dirbęs vienoje įmonėje, tai pamenu, kad lokomotyvų specialistams labai sunku išsilaikyti egzaminą. Tad alga gali būti susijusi su kvalifikacinių reikalavimų punktu. Jie pakankamai aukšti ir specifiniai. Viena vertus, nėra daug žmonių, kurie norėtų dirbti lokomotyvų mašinistais, o iš tų, kurie nori, turbūt jiems ne taip lengvai pavyksta gauti teisę vairuoti lokomotyvus. Dėl to nutinka taip, kad tokioms nišinėms specialybėms reikia mokėti didesnes algas, nei tiesiog vilkiko vairuotojams“, – svarsto analitikas.
Tačiau paaiškinimą, kodėl į trisdešimtuką patenka kitur nepriskirti profesionaliųjų paslaugų srities vadovai, kurie pagal klasifikatorių dažniausiai yra kultūrinių įstaigų vadovai, rasti sunku.
„Tikrai keista dėl tų kitų vadovų. Bibliotekos direktorius ar kultūros įstaigų vadovai nepasižymi didelėmis. Vėlgi, gali būti, jog kultūros institucijose yra problema – didžiulis atotrūkis tarp vadovų algų ir paprastų darbuotojų algų“, – mano T. Povilauskas.
Algos turėtų augti mažesnės kvalifikacijos darbuotojams
Nors metinis atlyginimų augimas gali atrodyti įspūdingai ir, kaip prognozuojama, siekti apie 6 proc., jį pajusti gali vėlgi ne visi. Pasak T. Povilausko, nors dažniausiai atlyginimų augimą jaučia kvalifikuoti darbuotojai, kurių darbo rinkoje trūksta, šiais metais džiugių žinių gali sulaukti ir kiti.
„Procentiškai labiau spartėjo mažai uždirbančių žmonių algos, bet kadangi nuo mažos algos augimas procentais gal ir didesnis, bet jei eurais vertinti, matėsi, kad tų paklausiausių specialybių algos eurais didėjo panašiai ar net daugiau. Minimali alga sparčiai augo mažiausiai uždirbančiose profesijose – aptarnavimo sektoriuje. Ten augimas buvo 10–15 proc., bet nuo 400 Eur tai yra apie 30–40 Eur. Tarkime, IT sektoriuje, kad ir augo algos 5–6 proc., bet nuo tūkstančio kelių šimtų eurų –50 Eur ir daugiau didėja atlyginimas. Tai toks dviprasmiškas dalykas.
Turbūt artimiausius kelis ketvirčius, matysime ir nekvalifikuotos darbo jėgos brangimą. Pastarosios Vilniuje jau pradeda trūkti: valymo bendrovės, viešbučiai, kavinės skundžiasi. Dėl to manau, kad artimiausiu metu ir mažesnės kvalifikacijos darbuotojų algos augs sparčiai“, – komentuoja T. Povilauskas.
Pasidalinkite savo istorija su naujienų portalu tv3.lt Atsiųskite elektroninį laišką adresu [email protected] ir papasakokite, ką dirbdami kiek uždirbate ir, ar per pastaruosius metus jums atlyginimas buvo pakeltas.
