„Lietuva išsiskyrė gerąją prasme. Mūsų bendrasis vidaus produktas nuo dešimtmečio pradžios yra įšaugęs smarkiausiai. (...) Tai rodo, kad Lietuvos pramonė vis tiek itin sparčiai augo pastaruosius penkerius metus ir konkurencinga išlieka, ir gana diversifikuota“, – antradienį konferencijoje „2023 m. pagrindiniai ekonominiai ir socialiniai rodikliai“ teigė N. Mačiulis.
„Aišku, kad veikia išorinės jėgos. Ir viena yra postpandeminiai ekonomikos pokyčiai, kai vartotojai grįžo prie paslaugų vartojimo ir mažiau ilgalaikio vartojimo prekių vartojo. Ir tai visame pasaulyje atsispindėjo sumažėjusiuose pramonės ir eksporto duomenyse“, – aiškino jis.
Ekonomistas taip pat paminėjo, kad sumažėjusią gamybą nulėmė Europos Centrinio Banko (ECB) vis dar išlaikomos aukštos palūkanų normos. Anot jo, nors institucija nenorinti jų sumažinti, rinkos padėtis privers ją tai padaryti, kas paskatins būsto rinkos ir ilgalaikių prekių gamybos atsigavimą.
„Yra lūkestis, kad palūkanų normos mažės artimiausiu metu ir jis tampa vis stipresnis, nors ECB tarybos nariai teigė, kad ne laikas mažinti palūkanų normas, šioje vietoje realybė ima viršų. Bet tampa akivaizdu, kad Europos problema – nepakankamas augimas. Nes tai, ką mes matėme Lietuvoje, – praktiškai stagnacija, lygiai ta pati situacija yra ir Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur. Lietuva net išsiskyrė gerąja prasme, nes mūsų BVP nuo šio dešimtmečio pradžios yra išaugęs kone daugiausiai euro zonoje“, – aiškino ekonomistas
„Matysime artimiausiu metu mažėjančias palūkanų normas, kas atsispindi 6 mėn. „Euribor“, kur yra aiškus rinkos lūkestis, kad palūkanos mažės. Tai reiškia, kad antrajame šių metų pusmetyje bus atsigaunanti būsto rinka, kas turės poveikį baldų pramonei ir kitoms ilgalaikių prekių šakoms“, – sakė jis.
N. Mačiulis taip pat priminė, kad šiais metais, dėl kritusios infliacijos, bet besitešiančio darbo užmokesčio augimo, perkamosios galios augimas bus didžiausias nuo dešimtmečio pradžios. Tai, anot jo, skatins namų ūkio vartojimą.
„Svarbiausia šių metų tendencija yra reali perkamoji galia. Vidutinis darbo užmokesčio augimas sulėtės, bet jis sieks 8,5 proc. Nes gana sparčiai didėja viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, dešimtadaliu didėja minimalus mėnesinis atlyginimas. Tuo pačiu metu infliacija nesieks 2 proc. ir matėme, kad sausio mėn. ji nukrito iki beveik 1 proc.“ – kalbėjo N. Mačiulis
„Perkamosios galios didėjimas šiais metais bus didžiausias nuo 2020 m. ir jeigu gerų lūkesčių nesugadins geopolitiniai procesai, tai pavirs į daug spartesnį namų ūkių vartojimą“, – pabrėžė jis.
Pasak Valstybės duomenų agentūros 2023 m. Lietuvos BVP sudarė 72,1 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2022 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc.
Pasak agentūros, 2023 m. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 35 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 5,2 proc. palyginamosiomis kainomis.
