Skelbiama, jog Latvijoje gamyba ūgtelėjo 70 proc., Lietuvoje – 5 proc., tuo tarpu Estijoje – sumenko 17 procento. Vartojimas kito kitaip: Latvijoje ir Lietuvoje sumažėjo atitinkamai 4 proc. ir 8 proc., o Estijoje – padidėjo 1 procentu.
Ataskaitoje pažymima, jog gamybos šuolį Latvijoje lėmė dėl palankių gamtinių sąlygų gerokai didesnės jos apimtys didžiosiose hidroelektrinėse, kurioms teko beveik du trečdaliai visos gamybos.
Elektros gamyba Latvijoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo perteklinė, o perviršis buvo perduotas į Lietuvą ir Estiją. Elektros eksportą Latviją palyginamuoju laikotarpiu padidino 90 proc., importą sumažino 48 procentais.
Reguliuotoja taip pat nurodo, jog po kainų stiprių svyravimų ir rekordų kupinų 2022-ųjų elektra „Nord Pool“ biržos Baltijos šalių prekybos zonose pirmąjį šių metų ketvirtį pigo, o tam didžiausios įtakos turėjo gamtinių dujų kainų kritimas.