Portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl net praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atkūrimo, kai magistralėmis automobiliu galima važiuoti ir 130 km/h, traukiniai rieda taip lėtai.
Kelionė trunka ir 7 val.
Šią savaitę „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė atnaujinantys traukinių „ekspresą“ iš Vilniaus į pajūrį.
Visi žino, kad atstumas tarp sostinės ir uostamiesčio yra apie 300 km. Važiuojant leistinu greičiu ir nė karto nestojant, automobiliu tokią kelionę galima įveikti per 3 val. ar ir greičiau.
Tačiau, kaip skelbia „Lietuvos geležinkeliai“, jų traukinys „ekspresas“ nuo Vilniaus iki Klaipėdos važiuoja 4 val. ir 23 minutes.
Iš traukinio persėdus į autobusą ar atvirkščiai, kelionė iki Palangos ar atgal gali trukti ir 5 ar net 7 val. Pvz., pagal „Lietuvos geležinkelių“ skelbiamą tvarkaraštį, sekmadienį iš Nidos išvažiavę 16 val., Vilniaus geležinkelio stotyje būsite 23 val. 13 min.
Kad būtų su kuo palyginti, atstumas nuo Lenkijos sostinės Varšuvos iki Gdansko yra 284 km – vos mažiau nei nuo Vilniaus iki Klaipėdos.
Lenkijoje iš sostinės pasiekti uostamiestį trunka 3 val. 26 min. Taigi lenkiški traukiniai važiuoja kur kas greičiau nei lietuviški.
Beje, ir traukinių bilietai kaimyninėje šalyje pigesni. Pvz., šį penktadienį ryte nuvažiuoti iš Varšuvos į Gdanską Baltijos pajūryje galima mažiausiai už 19 eurų. Tą patį rytą pigiausias bilietas iš Vilniaus į Klaipėdą – 24,8 euro.
Apskritai užsienio šalyse kelionės traukiniais dažnai yra daug patrauklesnės nei automobiliu. Labiausiai dėl to, kad jos paprastai yra greitesnės – traukiniams netenka grūstis spūstyse.
Tačiau Lietuvoje taip toli gražu nėra. Tad kodėl traukiniai pas mus tokie lėti?
Vidutinis greitis – nuo 70 km/h
„Lietuvos geležinkeliai“ portalui tv3.lt atsiųstame komentare tikino, kad jų parke esantys traukiniai gali išvystyti greitį iki 140 (dyzeliniai) ir 160 km per valandą (elektriniai).
„Maršrutuose į Klaipėdą ir Kauną yra nedidelių atkarpų, kur traukinio greitis leidžiamas iki 140 km per valandą, kitur iki 120 km/val. Kaip ir automobilių transporte, greitį riboja ne transporto priemonės galimybės, tačiau kelio projektiniai parametrai ir jo būklė“, – nurodė bendrovė.
Esą dėl to, siekiant užtikrinti keleivių, važiuojančių traukiniais, ir geležinkeliu vežamų krovinių saugumą, nuolat stebima geležinkelio būklė: greičio ribojimai atsiranda tuose ruožuose, kur vykdomi remonto darbai.
„Tuos darbus atliekame kaip įmanoma greičiau, kad traukiniai galėtų važiuoti maksimaliu greičiu. Taip pat greičiui įtaką turi ir sustojimų skaičius. Vidutinis faktinis traukinio greitis tiek Vilnius-Kaunas, tiek Vilnius-Klaipėda, priklausomai nuo sustojimų skaičiaus, būna nuo 70 iki 90 km per valandą“, – skaičiavo „Lietuvos geležinkeliai“.
Pasak jų komentaro, greitis ribojamas ir dėl šiuo metu vykdomo elektrifikacijos projekto.
Ruože Radviliškis–Klaipėda tęsiami 3-ojo, geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda, elektrifikavimo etapo rangos darbai. Jo metu elektrifikuojamas 199 km geležinkelio ruožas.
Dėl elektrifikavimo ir remonto darbų tam tikrose atkarpose traukinių greitis ribojamas iki 60 km per valandą. Pasibaigus darbams greitis turėtų būti atstatytas.
„Pavyzdžiui, pasibaigus geležinkelio ruožo Gaižiūnai-Kaišiadorys rekonstrukcijai, populiaraus maršruto Vilnius–Ryga traukinys šioje atkarpoje pavasarį pradėjo važiuoti greičiau, todėl atsirado galimybė papildomai sustoti Jonavoje ir Kėdainiuose išlaikant tokį patį maršruto laiką.
Analizuojame visas galimybes ir siekiame, kad kelionės traukiniu, lyginant su kitomis transporto priemonėmis, būtų aktualios visuomenei bei konkurencingos kelionės trukmės ir komforto prasme“, – tikino „Lietuvos geležinkelių“ specialistai.
Pasak jų, gerokai didesniu greičiu Lietuvoje galėsime važiuoti traukiniais, pastačius „Rail Baltica“, tuomet traukinių greitis galės viršyti 200 km per valandą.
Pasak bendrovės komentaro, bilietų pardavimo statistika rodo, kad kasmet keliaujančių traukiniais žmonių skaičius didėja – esą keliautojai nori keliauti tvariai, pasiekti kelionės tikslą važiuojant ir užsiimant savo mėgstama veikla, kai nereikia vairuoti, išvengti galimų spūsčių.
