• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Kai kalbama apie klimato kaitą, nereikia pamiršti, jog ji vyksta ir yra jaučiama ne visur vienodai. Daugiausia grėsmių kyla toms pasaulio šalims ir vietoms, kurios yra arčiausiai vandenyno. Mokslininkai tai aiškina paprastai, juk dėl šylančio klimato kyla vandens lygis, o visai šalia pakrančių įsikūrę miestai, bus pirmieji, kuriuos užklups klimato kaitos pasekmės.

REKLAMA
REKLAMA

Majamis pavojuje

Vietovė, kuriai itin nepalankus vandens kilimas – Pietų Florida, o tiksliau Majamis. Šiame regione vandens lygis jau pakilo apie 30 centimetrų nuo 1880 metų, o remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaita numatoma, jog XXI a. jis gali kilti dar apie metrą. Visų pirma tai kelia grėsmę gėlo vandens ištekliams Majamyje. Jau dabar dėl kylančio vandens lygio į požeminį vandeningąjį sluoksnį patenka jūrų vanduo. Kita bloga žinia šiam miestui yra tai, jog jis pastatytas ant kalkakmenio, pro kurį laisvai prateka vanduo. Norint apsisaugoti nuo audrų sukeltų bangų, neužteks statyti aukštesnius pylimus, nes nors jie ir sulaikys bangas, vanduo pateks iš požemio. Tai kelia grėsmę ne tik žmonėms, bet ir itin jautriems ekologiniams lobiams, pavyzdžiui, „Everglades“ nacionaliniam parkui.

REKLAMA

Ledynai tirpsta vis greičiau

Didžioji dalis Grenlandijos driekiasi šiauriau poliarinio rato, todėl, kaip ir Arkties regionas, tai yra viena iš Žemės vietovių, kur klimatas šyla sparčiau nei kitur. Salos ledynai ir ledo skydai tirpsta vis greičiau, dėl to kyla grėsmė, jog globalinis vandenyno lygis pakils dar daugiau nei iki šiol. Šių metų pavasarį pasirodė nerimą kelianti žinia, jog nuo 2003 metų vyksta gana greitas vieno didžiausių ledo skydų tirpimas. Mokslininkai įspėja, kad ankstesni klimato kaitos scenarijai buvo palyginti konservatyvūs ir pasauliui gresia greitesnis nei prognozuota vandens kilimas.

REKLAMA
REKLAMA

Antarktida sudaro ledo ir sniego tvirtovės įspūdį, tačiau pasižiūrėjus įdėmiau, matyti, jog kai kurios vietos tirpsta ir vanduo patenka tiesiai į vandenyną, o tai galiausiai tik paspartina vandens lygio kilimo procesą. Mokslininkai perspėja, jog ledynai, kurių užtektų, kad vandens lygis pakiltų maždaug 1,2 metro, tirpsta žymiai greičiau nei buvo apskaičiuota. Tai reiškia, kad prognozės, kurios buvo pateiktos TKKK šiais metais, turės būti patikslintos. Pasak Kalifornijos universiteto glaciologo Eric Rignot, Antarktida turės lemiamos įtakos vandens lygio kilimui per ateinančius dešimtmečius ir tūkstantmečius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos pajūris grimzta

Kadangi mūsų šalis jūrinė valstybė, klimato kaitos neišvengsime ir mes. Lietuvos pakrantė taip pat bus veikiama kylančio pasaulinio vandenyno lygio. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. Dr. Arūnas Bukantis įspėja, kad šylant klimatui ir pats vanduo „pučiasi“ – didėja jo tūris. Vandenyno lygis svyravo visą laiką, tai ilgalaikiai tūkstantmečius trunkantys procesai, kuriuos lemia gamtiniai ir astronominiai veiksniai. Tačiau mums rūpi, kas bus po 20 ar 50 metų. Nuo XX a. pradžios vandenyno lygio kilimą lemia pasaulinis klimato atšilimas (oro ir vandens temperatūros didėjimas). Vidutinis Baltijos jūros vandens lygis ties Lietuvos krantais pagal blogiausią scenarijų per XXI a. galėtų pakilti iki 80–100 centimetrų. Pokyčių mastas, be abejo, priklausys nuo žmonių veiklos, pavyzdžiui, ar siekiant išgauti energiją bus naudojamas iškastinis kuras, ar bus pereita prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau vandenyno lygio kilimas ne visose pakrantėse pasireiškia vienodai. Kiek sausumos gali pasiglemžti vanduo, priklauso nuo kranto tipo ir tektoninių judesių. Pavyzdžiui, Pietų Baltijoje litosferos plokštė grimzta 1–3 mm per metus. Taigi mūsų krašte poveikis dvigubas – vandens lygis kyla, o krantas grimzta. Todėl Lietuvos pakrantėse Baltijos jūros lygis gali kilti gerokai sparčiau nei vidutiniškai vandenyno lygis pasaulyje. Vis dėlto Palangai Venecijos likimas negresia. Bet, pavyzdžiui, Ventės rago kyšulys gali virsti sala.

REKLAMA

Vandens lygiui pakilus prognozuojamą 1 metrą, neabejotinai būtų užlieta nemažai Nemuno deltos žemumos. Didžiausia Lietuvos pajūrio bėda – kranto ardymas, kuris ypač sustiprėja per audras dėl vėjinės patvankos. Be abejo, pajūrio gyventojams tai svarbu – jei paplūdimiai ardomi, siaurėja, darosi nepatrauklūs, tai kenkia kurortų verslui. Be to, pakilus vandens lygiui, per paviršinių nuotekų sistemą vanduo gali pasiekti dalį žemesnių Klaipėdos senamiesčio vietų. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkai yra sudarę žemėlapius, kuriuose išskirtos Klaipėdos miesto teritorijos, kurias gali paveikti jūros vandens lygio kilimas. Labiausiai jūros vandens lygio kilimas paveiks žemas teritorijas, esančias šalia Danės ir Smeltės upių. Jei vandens lygis pakiltų 186 cm, kaip per didžiausią audrą 1967-aisiais, o vidutinis vandens lygis dėl klimato atšilimo būtų pakilęs apie 50 cm, galėtų būti užtvindyti maždaug 7 kv. km miesto ir jo apylinkių. Klimato kaita į Lietuvą neša ir karščio bangų, todėl ieškoma būdų, kaip turėtų prisitaikyti sveikatos apsaugos, miškininkystės, pramonės, transporto, žemės ūkio ir kiti sektoriai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų