CREA skaičiuoja, kad per šį laikotarpį Europos Sąjungos šalys iš Rusijos įsigijo iškastinio kuro už daugiau nei 180 mlrd. eurų.
„Rusiško iškastinio kuro importas į Europos Sąjungą nuolat mažėjo nuo kovo pabaigos, o vertė sumažėjo daugiau nei perpus, palyginti su lygiu prieš invaziją. Nors ES išlieka didžiausia Rusijos iškastinio kuro importuotoja, dabar ji tik nežymiai didesnė už Kiniją“, – skelbia CREA ekspertai, rašo „Reurters“.
ES pirmauja
Didžiąją šių pajamų dalį sudaro nafta ir dujos.
Pagrindiniai naftos importuotojai: rugsėjį Kinija buvo didžiausia Rusijos naftos importuotoja (47 proc.), po jos rikiuojasi Indija (32 proc.), ES (7 proc.), Turkija (3 proc.) ir Brazilija.
Pagrindiniai SGD importuotojai: nuo 2022 m. gruodžio 5 d. ES yra didžiausia Rusijos SGD pirkėja, kuriai tenka 50 proc. viso Rusijos SGD eksporto. Po ES rikiuojasi Kinija (23 proc.) ir Japonija (16 proc.). Rugsėjo mėnesį Rusijos SGD eksportas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, išaugo 48 proc.
Dujotiekio dujos: ES buvo didžiausia pirkėja rugsėjį, pirkdama 41 proc. Rusijos dujotiekio dujų, toliau rikiuojasi Turkija (29 proc.) ir Kinija (21 proc.). 2023 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais ES iš Rusijos pirko dujotiekio dujas už 4,9 milijardo eurų ir tapo didžiuliu Kremliaus pajamų šaltiniu.
Europa ir G7 šalys vaidina svarbų vaidmenį gabenant Rusijos naftą. CREA pridūrė, kad tanklaivių, gabenančių neapdorotą naftą iš Rusijos, dalis, kurioms taikoma viršutinė kainų riba, rugsėjį išliko maždaug 50 proc.
Portalas tv3.lt jau plačiau rašė, kaip nuo karo pradžios ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ir Rusijos automobilių pramonė apėjo Rusijai taikomas sankcijas.
