„Teiginys, jog virusologijos istorijoje dar niekada nebuvo įvykusi mutacija, dėl kurios virusas tapo mirtingesnis, nėra teisingas“, – „USA Today“ sakė Timothy Sheahanas, virusologas ir Šiaurės Karolinos universiteto Gillingso pasaulinės visuomenės sveikatos mokyklos docentas.
T. Sheahanas paminėjo net kelis pavyzdžius, tokius kaip Ebolos virusas, kurio 2016 m. įvykusi mutacija ne tik padidino jo užkrečiamumą, bet ir tikimybę, kad patekęs į organizmą, jis sukels infekciją. Ši atmaina galiausiai išnyko, kai 2016 m. baigėsi Ebolos pandemija.
1999 m. buvo pastebėta labai pavojinga vakarų Nilo viruso mutacija, dėl kurios nugaišo daugybė varnų net keliuose žemynuose.
Manoma, kad mažiausiai 50 mln. žmonių visame pasaulyje pražudęs ispaniškojo gripo virusas yra dar vienas to pavyzdys.
Gegužės mėnesį mokslininkai iš Roberto Kocho instituto Berlyne, Vokietijoje, atliko tyrimą, kuriame pateikė įrodymų, kad ispaniškojo gripo pandemiją sukėlęs virusas mutavo į mirtingesnes atmainas.
Tokios pavojingesnės viruso versijos sukėlė tris gripo protrūkius, dėl kurių, manoma, virusas pradėjo lengviau plisti tarp žmonių, o ne paukščių – pirmųjų viruso šeimininkų. Dėl šių mutacijų virusas taip pat „išmoko“ geriau vengti imuninės sistemos atsako.
Remiantis tyrimais, galima daryti išvadą, kad teiginys, jog virusai niekada netampa mirtingesniais, yra neteisingas. Ekspertai teigia, kad Ebola, vakarų Nilo virusas ir 1918 m. ispaniškojo gripo pandemija yra puikūs virusų, tapusių daug pavojingesniais po mutacijos, pavyzdžiai.
