Kaip pranešė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, šis kambarys prezidento rūmuose atsirado po 1934-aisiais visoje Lietuvoje švęsto prezidento 60-mečio.
Dovanų jubiliatui buvo tiek daug ir tokių įvairių, kad nutarta įrengti atskirą dovanų kambarį-muziejų. Čia Prezidentūros svečiai galėjo apžiūrėti ir jubiliejaus, ir kitomis progomis gautas dovanas.
Dovanų spektras labai platus – nuo rankdarbių iki unikalių sidabro dirbinių ar didelių gintaro luitų.
Pasak parodos organizatorių, dominuoja trys medžiagos: medis, gintaras ir sidabras. Sveikinimo tekstai išrašyti popieriuje, išsiuvinėti ant drobės ar išgraviruoti ant sidabro plokštelių.
Šešios dovanų kategorijos
Dovanos ekspozicijoje sugrupuotos į šešias kategorijas. Pirmoji kategorija – „Mylimam šefui“. Čia eksponuojamos dovanos, gautos iš visuomeninių organizacijų, kurioms A. Smetona vadovavo ar buvo garbės narys. Tarp tokių buvo skautai, studentų korporacija „Neo Lithuania“, Lietuvių tautinės jaunuomenės sąjunga „Jaunoji Lietuva“. Didžiuliu simbolizmu pasižymi „Jaunosios Lietuvos“ dovana – suvenyrinė kompozicija „Tautos žemė“.
Kategorijoje „Sveikas atvykęs, Prezidente“ rodomos dovanos iš prezidento kelionių po Lietuvą. Tai ankstyviausios kolekcijos dovanos, gautos pirmojo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio pabaigoje. Simboliniai miesto raktai ar miesto herbas buvo įteikiami pasitinkant prezidentą prie tai progai suręstų žalumynų girliandomis apipintų simbolinių miesto vartų.
„Brangiam Tautos vadui“ – čia eksponuojamos daugiausia vardinių proga gautos dovanos. Vardo diena tarpukariu buvo populiaresnė nei eilinė gimimo dienos šventė. Tarpukariu Antaninės Lietuvoje buvo tapusios neoficialia valstybine švente, kada derėjo pagerbti svarbiausią varduvininką, todėl per varduves A. Smetona sulaukdavo daugybės sveikinimų bei simbolinių dovanų. Kai kurios iš jų buvo personalizuotos, stengiantis atsižvelgti į prezidento pomėgius, todėl čia matomas ir portsigaras, rašiklis, dėžutė ekslibrisams.
Jubiliejaus proga įteiktos dovanos rodomos kategorijoje „Aukštajam Jubiliatui“. Anot muziejaus, sveikintojų fantazija buvo neribota, tad ne visas dovanas įmanoma parodyti, pavyzdžiui, Lietuvos karininkijos dovanoto žirgo arba visoje Lietuvoje sodintų ąžuolų, kurie žaliuoja iki šiol. Šioje ekspozicijoje akį traukia ornamentuotos dvylikos stygų kanklės, kuriomis, jas įteikdamas prezidentui, spėjama, skambino žinomas Lietuvos kanklininkas Pranas Puskunigis.
Kategorijoje „Tau, Valstybės Galva“ eksponuojamos prezidento ir valstybės tapatinimą pabrėžiančios valstybės švenčių ar kitomis progomis gautos dovanos. Čia matoma dovanų su Vytauto Didžiojo vardu ir atvaizdu, taip ir prezidentui A. Smetonai suteikiant istorinės didybės ir šlovės.
Atskira grupė dovanų gavo pavadinimą „Ir dovana, ir reklama“. Čia rodomos verslo įmonių, organizacijų reprezentacinės dovanos.
Prezidentui A. Smetonai dovanotas ne vienas muzikinis kūrinys, tad ekspozicijoje galima paklausyti ir trumpos ištraukos iš Lietuvos viešbučio „Metropolis“ orkestro, diriguojamo Moišės Hofmeklerio, įrašyto maršo „Prezidentas Smetona“.
J. Paleckis padėjo išsaugoti dovanas
Atskiro dėmesio, anot muziejaus, verta pristatomų dovanų išsaugojimo istorija.
Pirmosios sovietų okupacijos metu Prezidento rūmai buvo virtę Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo namais, o juose įsikūrė prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis. 1941 metų pradžioje jis inicijavo buvusių Prezidento rūmų turto perdavimą Kauno valstybiniam kultūros muziejui (dabar Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus).
1941 metų balandį muziejui perduoti 292 daiktai, nebetikę naujojo rūmų šeimininko ideologijai. Didžiausią istorinių relikvijų dalį sudarė dovanos A. Smetonai.
Anot pranešimo, visą antrosios sovietų okupacijos laiką ši Prezidento rūmų kolekcija slėpta atokiausiuose muziejaus saugyklų kampeliuose. Tik susigrąžinus nepriklausomybę relikvijos vėl išvydo dienos šviesą ir eksponuotos įvairiose parodose.
Ekspozicijos atidarymas vyks vasario 16-ąją.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo dukart – nuo 1919 metų balandžio 4 dienos iki 1920 metų birželio 19 dienos, vėliau nuo 1926 metų pabaigos iki – 1940 metų birželio 15 dienos.
