smetona

Nori nenori, vykstant didesniems oficialiems Lietuvos ir užsienio diplomatų susibūrimams, žmonių akys krypsta į mūsų atstovus – Prezidentą ir jo žmoną. Lietuviai linkę drąsiai viešai aptarinėti Dianos Nausėdienės stilių, suknelių ir šukuosenų pasirinkimus. Įdomu, kokia viešumoje pasirodydavo prieš šimtą metų buvusi pirmoji pora – Antanas ir Sofija Smetonos.  Istorinės Prezidentūros Kaune muziejininkė dr.

Palangoje antradienį atidengiamas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai skirtas paminklas. „Paminklas prezidentui A. Smetonai pastatytas Birutės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvės sankryžoje esančiame skvere Palangoje, prieš vilas „Romeo“ ir „Džiuljeta“, šalia „Baltosios“ vilos, kurioje A. Smetona dažnai ilsėdavosi, o taip pat – spręsdavo darbinius klausimus“, – nurodo Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė. Atidarymo renginyje dalyvaus šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Apklausa rodo, kad keturi iš dešimties gyventojų pritaria paminklo Antanui Smetonai statymui Vilniuje ir beveik tokia pat dalis šalies gyventojų tam nepritaria, pirmadienį skelbia portalas LRT.lt. Paminklo statymui pritaria 40 proc. respondentų, tačiau beveik tiek pat, 38 procentai, nurodo tam nepritariantys. Anot LRT,  idėjai, kad Vilniuje turi būti pastatytas paminklas A. Smetonai, santykinai kiek dažniau pritaria moterys (41 proc. pritaria ir 36 proc.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nemananti, kad Vilniuje reikia pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklo bei ragina svarstymus dėl panašių klausimų atidėti po rinkimų. „Jeigu jūs klausiate mano asmeninės nuomonės, ar reikia Vilniuje tokio paminklo, manau, kad ne“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo nustatyti minimas datas 2023 ir 2024 metams: būtų paminėtos sukaktys nuo Vilniaus miesto 700-ojo gimtadienio iki narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečio. Seimo komisija registravo nutarimo projektą, pagal kurį 2023-ieji būtų paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus metais, paminint, kad 1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

Padarę trumpą trijų savaičių pertrauką ir vėl beprotiškai išsiilgę kelionių, aktoriai bičiuliai Audrius Bružas ir Leonardas Pobedonoscevas sugrįžta į TV3 televizijos ekranus kartu su vasaros projektu „Maisto kelias“. Jau šį šeštadienį jų lauks penktoji kelionė, kurioje juodu pažins sūrininkystės amato šaknis, sužinos žemaitiško kastinio paslaptis ir liežuvius pakutens itin aštriais Lietuvoje gaminamais padažais.

Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkurso komisija pirmosios vietos laimėtoju išrinko „Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firmos“ projektą „622522“. Projekto autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.

Vyriausybė nutarė Vilniuje kitąmet įamžinti Antanto Smetonos atminimą. Šalia Gedimino prospekto esančiame skverelyje skulptūra bus statoma už beveik 300 tūkstančių eurų. Dalis vilniečių, istorikų, politikų mano, kad pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas buvo valstybės tėvu, paklojo demokratijos pamatus, iškovojo šaliai Vilnių.

Grįžtama prie sumanymo Vilniuje pastatyti paminklą prezidentui Antanui Smetonai, rašo naujienų portalas 15min.lt. Premjero potvarkiu kuriama darbo grupė paminklo Vasario 16-osios akto signatarui, Lietuvos Tarybos pirmininkui, prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje sukūrimo darbams organizuoti. „Tai yra tiek Vyriausybės kanceliarijos, savivaldybės, Prezidentūros bendra nuostata, kad turėtume ir Antanui Smetonai tinkamą pagarbą atiduoti.