Vyriausybei siūloma iki 2017 m. gruodžio 1 d. parengti šio plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus, užtikrinant jų atitiktį Vyriausybės programai.
Švietimo ir mokslo komitete svarstytam naujam reformos pasiūlymui. Naująjį planą parengė premjeras Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Viktoras Pranckietis, Eugenijus Jovaiša ir Arūnas Gumuliauskas.
Pagal šį pertvarkos planą, Vilniuje veiktų klasikinis universitetas bei technologinis universitetas, Kaune – klasikinis universitetas, taip pat čia galėtų veikti technologinis bei sveikatos mokslų universitetai. Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.
Žinia visuomenei – reforma neįvyko?
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako pritarianti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sprendimui universitetus pertvarkyti pagal valstiečių lyderių siūlymą, tačiau neslepia, kad Vyriausybės darbo grupė siūlė greitesnį kelią link kokybinių pertvarkos rezultatų, o Seimo pasirinktas bus ilgesnis.
Kaip ir buvo tikėtasi, svarstymas Seime sukėlė politikų audringus pasisakymus ir aršias diskusijas.
Bene labiausiai kritika žeriama dėl naujame plane nematomų konkrečių universitetų pavadinimų ir kardinalių pokyčių, kurie buvo numatyti pirmame plane. Seimo nariai kritikavo naują reformos planą dėl turinio, gairių nebuvimo dokumente.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė kalbėdama Seimo tribūnoje tikino, kad „reformos planas komitete buvo išprievartautas”. Karčios kritikos negailėjo ir kiti Seimo nariai, Mantas Adomėnas minkštesnį reformos planą vadino "iškastruotu", Andrius Kubilius tikino, kad tokią reformą galima laikyti neįvykusia.
Anot neigiamai naują reformos planą vertinančių Seimo narių, šis reformos planas palieka teisę pačioms aukštosioms mokykloms spręsti ką daryti, o kurioms nesinori nieko keisti - nieko nedaryti.
Kritika dėl „tuščios reformos“
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsberis negailėjo kritikos svarstytam planui. Savo pastebėjimais jis pasidalino su sekėjais socialiniame tinkle „Facebook“.
„Kova dėl nutarimo dėl aukštojo mokslo. Paskaitykime du esminius sakinius iš pačio geriausio, ir pačio nuostabiausio Aukštojo mokslo nutarimo sakinius:
- Sutelkti Vilniuje ir Kaune po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.
Atsakykite, brangieji, kas laukia LEU? Aišku iš šio nutarimo? Aišku, kas bus su Mykolo Riomerio universitetu? Jungsis su kuo? O jei nesijungs?
- Išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie turi būti kitų universitetų padaliniai.
O štai, kas čia? O su kuo jungsis Šiaulių Universitetas? Prie Vilniaus, ar prie Kauno? O jeigu nesijungs? Ir dar - Seimo nutarimas, dėl kurio čia vyko ginčai yra tik PATARIAMASIS. Pokyčių jis neinicijuoja.
Žinote kas laimėjo? Laimėjo Eugenijus Jovaiša, kuris išsaugos savo LEU, užtikrins pedagogų rengimo monopolį, ir rudenį prašys papildomų resursų jam finansuoti.
Laimėjo Vytauto Didžiojo universitetas su fantastiška viešųjų ryšių kampanija, apmokama iš valstybės pinigų.
Laimėjo visi, kurie bijo pokyčių. Visi, kurie nenori keistis ir turėti Lietuvoje universitetus, kuriais galėtume didžiuotis.
O pralaimėjo ministrė. Ministre, jūs nesate profesionalė. Jūs nesate auka. Jūs žinojote, kas vyksta ir jūs tylėjote. Jūs dengėte visus tuos, kurie žaidė savais interesais.
Pralaimėjote studentai, tie, kurie tikėjotė, kad nereikės išvažiuoti ir stoti užsienyje. Pralaimėjote ir tie, kurie nori žinoti kur jums apskritai stoti rudenį. Aš to nežinau. Ministrė nežino irgi. Nežino niekas“, - įsitikinęs G. Landsbergis.
Kas keisis po reformos?
Plano tikslas – sukurti prielaidas aukštai mokslo ir studijų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais bei mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui. Siekiama, kad, įgyvendinus planą ir kitas būtinas aukštojo mokslo sektoriaus reformas, 2030 metais Lietuvos aukštasis mokslas tenkintų šiuos šalies strateginiuose dokumentuose įvardytus parametrus: Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje vykdomi aukščiausio lygio, tarptautiniu mastu konkurencingi moksliniai tyrimai, studijos ir taikomoji inovacinė veikla; Lietuvos aukštosios mokyklos yra tapusios tarptautiniais studentų ir mokslininkų traukos centrais; svarbiausiose šalies mokslo ir studijų plėtros srityse yra sutelkta tarptautinio lygio mokslininkų kritinė masė, tyrėjo ir dėstytojo darbas Lietuvoje yra vienas iš labiausiai prestižinių darbų; mokslas ir studijos atitinka šalies visuomenės, valstybės ir verslo poreikius ir yra vienas iš svarbiausių jų nuolatinio atsinaujinimo, konkurencingumo, technologinių ir socialinių inovacijų kūrimo šaltinių.
Nutarime įvardijami stipriausi šalies universitetai: Vilniaus mieste – Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas; Kauno mieste ir regione – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno technologijos universitetas. Siekiant užtikrinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pažangą, šiuos universitetus siūloma laikyti aukštojo mokslo tinklo optimizavimo atramomis.
Nutarime siūloma įtvirtinti, kad profilinių Vilniaus universitetų – Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto – studijų kryptys dubliuojasi su Vilniaus universiteto studijų kryptimis, o Kaune tarpusavyje dubliuojasi nemaža dalis Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniuje esančių universitetų Kauno fakultetų studijų krypčių.
Svarstomame dokumente teigiama, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vilniaus dailės akademija veikia artimose veiklos srityse. Jose (kartu su Vilniaus dailės akademijos fakultetais Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose) studijuoja nedaug studentų, abiejų akademijų tarpusavio sinergija yra menka. Tad menų studijų akademiniai ir administraciniai ištekliai, infrastruktūra šalies mastu nėra naudojami pačiu efektyviausiu būdu.
Vadovaujantis nuostata, kad pedagogų rengimas turi vykti stipriausiuose šalies universitetuose, projektu siūloma įtvirtinti, kad pedagogų rengimo centrai ateityje turėtų būti vystomi abiejuose svarbiausiuose universitetiniuose miestuose Kaune ir Vilniuje, o specialiosios pedagogikos – dar ir stiprias tos krypties pedagogų rengimo tradicijas turinčiuose Šiauliuose.
Nutarimu siūloma telkti aukštųjų mokyklų tyrėjų, dėstytojų ir infrastruktūros išteklius, skatinti universitetų susijungimo ir integracijos procesus, sudarančius sąlygas gerinti studijų ir mokslo kokybę.
Numatoma sutelkti Vilniuje ir Kaune po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Šiuose miestuose taip pat galėtų veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.
Siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus. Jie galėtų būti kitų universitetų padaliniais.
Pertvarkant finansavimo, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą, projektu siūloma skatinti studijų programų mažinimą, akademinio potencialo sutelkimą, užtikrinant efektyvų turto valdymą, atsižvelgiant į šalies sektorinius ir regioninius poreikius.
Numatoma, kad galutinis sprendimas jungti ar kurti naujas aukštąsias mokyklas galėtų būti priimtas tik po to, kai yra nustatyta, kad jungiamos ar naujai steigiamos aukštosios mokyklos būtų pajėgios įgyvendinti Vyriausybės nustatytus tikslus ir atitikti patvirtintus kokybinius studijų ir mokslo kriterijus.
Siūloma aukštųjų mokyklų finansavimą grįsti Vyriausybės patvirtintais studijų ir mokslo kokybės kriterijais, finansinius išteklius sutelkiant į geriausią studijų ir mokslo kokybę, tarptautinį konkurencingumą Europoje ir pasaulyje užtikrinančius pažangiausius universitetus.
