„Apie tai, kad tuo keliu gana daug pavojingų padarų keturiais ratais važinėja, žaltys sau galvos nesuka. Prisistačiau, kaip kokia kelių policininkė ir siūliau pasitraukti į žolę.
Žaltys tik ėmė piktai rangytis ir rodyti man liežuvį. Tada ėmiausi veiksmų. Kadangi žinau, kokį kvapelį jis gali paleisti, paėmiau šakelę besimėtančią prie kelio ir krepštelėjau žalčiuką, kad išsigandęs šliaužtų į žolę.
Vietoj to, kad pasitrauktų iš pavojingos vietos, žaltys ėmė rangytis ir staiga krito negyvas. Infarktas matomai jį ištiko dėl pasipiktinimo mano veiksmais. Pilvas į viršų, išsižiojęs, o kad atrodytų dar baisiau, nukabina liežuvį.
Tikras žalčio lavonėlis ant kelio. Bet aš nelabai tikiu šituo vaidinimu, nes žinau apie tokį žalčių apsimetinėjimą negyvais ištikus pavojui. Taigi, imu negyvėlį už uodegos galiuko ir padedu į saugią vietą. Pati pasitraukiu toliau ir laukiu kas bus. Po kiek laiko žaltys atgyja ir nušliaužia į žolę“, – apie žalčio vaidinimą pasakoja Aušra.
Atskleidė, kodėl jie taip elgiasi
Naujienų portalui tv3.lt egzotinių gyvūnų priežiūros specialistas Gerardas Paškevičius, geriau žinomas kaip Džiunglių žmogus, patvirtino, jog nuotraukose užfiksuotas geltonskruostis žaltys, kuris apsimeta ligotu tam, kad jį paliktų ramybėje.
„Geltonskruosčiai žalčiai yra labai geri aktoriai, kurie tikriausiai negaus Oskaro, nes jų vaidybos žmonės nesupranta. Tai yra jų išlikimo strategija. Kai žaltys pajaučia pavojų, arba kai jį kas nors paliečia, jis krenta ant nugaros, išsižioja, išmeta liežuvį, parodydamas: „Aš miręs, nelieskit manęs“.
Jei tai nepadeda, jie dar apsipurškia save išmatomis ir dvokia kaip dvėseliena. Kartais net musės atskrenda pažiūrėti, kas čia nudvėsė ir žaltys trūkčiojančiais judesiais dar juda, parodydamas, kad miršta“, – aiškina G. Paškevičius.
Koks yra viso šio spektaklio tikslas? Įsivaizduokite, kad ateina plėšrūnė lapė ir nori pulti žaltį, o jis šitaip rangosi, trūkčioja ir smirda. Ką tai signalizuoja lapei? Tai, kad žaltys yra apsinuodijęs ir sergantis. Lapė pagalvoja: „Jei aš tokį sergantį žaltį suėsiu, kas man bus? Bus lygiai tas pats. Gal tiek to, neliesiu jo.“
„Šito apsimetėlio tokia taktika, kad jis išliktų nepaliestas ir kai tik nueis pavojus, jis vėl atvirs ant pilvuko ir šliauš savo reikalais. Tai firminė gynyba. Jei prie jo vis tiek lystų gyvūnai ar žmogus imtų į rankas, jis rankose vartytųsi ir labai smirdėtų. Kai jie apsipurškia išmatomis – kvapas būna siaubingas.
Žaltys gali gintis ir kąsdamas. Yra tokių mitų, kad žalčiai neturi dantų, tačiau tai netiesa – jie juos turi. Žalčiai turi dantis ir galėtų įkasti, tačiau Lietuvoje žalčiai neturi nuodų liaukų.
Dauguma žmonių galvoja, kad žaltys yra kažkoks kitas gyvūnas, bet ne gyvatė, tai noriu priminti, kad visi žalčiai yra gyvatės, bet ne visos gyvatės yra žalčiai.
Lietuvoje iš viso yra 2 rūšių žalčiai – lygiažvyniai ir geltonskruosčiai. Lygiažvynis žaltys yra retas, įrašytas į Raudonąją knygą. Jis minta kitomis gyvatėmis ir driežais. Jie nėra nuodingi, tačiau visada kanda, o štai nuotraukoje užfiksuotas geltonskruostis žaltys iš karto nekanda, tačiau apsimeta mirusiu“, – aiškina egzotinių gyvūnų priežiūros specialistas.
