Nė vienas kalbintas migrantas nepatvirtino, kad būtų buvęs supažindintas su galimybe pateikti apeliaciją, jeigu sulauktų neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo.
Viešojo saugumo tarnybos poligone įkurdinta Rūdninkų stovykla migrantams apskritai yra didžiulis skaudulys, mat, kaip skelbta anksčiau, joje klesti smurtas, reketas, įsitvirtino kastų sistema, stipresnieji žmonės išnaudoja silpnesniuosius. Anot Raudonojo kryžiaus pastebėjimų, ne visi gyventojai gali naudotis bendrais tualetais ir dušais, ant durų užrašoma: Only India, Pakistan, Afghanistan; Africa, Shi Lanka, India only; Only Iraq. Tai lemia, kad dalis žmonių šlapinasi tiesiog lauke.
Labiausiai diskriminuojami šri lankiečiai tamilai ir afrikiečiai. Stovykloje yra seksualinio smurto ir išnaudojimo apraiškų, išnaudojami fiziškai silpnesni ar mažiau pinigų turintys asmenys, negalintys susimokėti. Teritorijoje buvo rasta panaudotų prezervatyvų.
Iš viso migrantų stovykloje gyvena vien vieniši vyrai, kurių skaičius neviršija 750, bet kiekis laikas nuo laiko šiek tiek kinta. Joje taip pat gyveno iki 10 nepilnamečių, dalis be suaugusiųjų priežiūros, bet, pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, šiuo metu visi nelydimi nepilnamečiai jau perkelti į kitas stovyklas, o tie, kurie yra su giminaičiais, palikti su jais.
Raudonasis kryžius nesidalija stebėsenos ataskaitomis
Apie Rūdninkų stovykloje susiformavusią kastų sistemą bei išnaudojimą žiniasklaidoje rašyta ir anksčiau. Pirmiausia apie tai prabilo patys migrantai, savanoriai, patvirtino Raudonojo kryžiaus atstovai. Raudonasis kryžius migrantų stovyklose atlieka stebėseną ir savo pastebėjimus pateikia valstybės institucijoms.
Tačiau būdamas nevyriausybine organizacija Raudonasis kryžius atsisakė savo parengtu dokumentu pasidalinti su portalu tv3.lt, motyvuodamas tuo, kad nėra nei valstybės ar savivaldybės, nei biudžetinė įstaiga, nors projektas yra finansuojamas iš europinių pinigų, tai yra Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, kurį administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Portalas dokumentą vis tik gavo: jame esama daugiau detalių nei tik duomenys apie kastų susiformavimą ar išnaudojimą bei tualetų trūkumą. Žinoma, situacija nuo paskutinio vizito kiek pasikeitė, nes migrantams pradėtas tiekti karštas maistas, žmonės aprūpinti šiltais drabužiais, jiems grąžinami mobilieji telefonai.
Tačiau jame esama ir naujų detalių: pavyzdžiui, pateikiami pareigūnų nuogąstavimai, migrantų liudijimai apie pokalbius su Migracijos departamento tarnautojais, teigiama, esą stovykloje taikomos kolektyvinės bausmės.
Liudijimas: migrantams grasinama, kad liks žiemoti palapinėse
Rūdninkų stovykloje jau kurį laiką buvo vykdomi migrantų pokalbiai su Migracijos departamento tarnautojais, nes kiekvieno asmens padėtis turi būti įvertinama individualiai. Pavyzdžiui, jeigu asmuo atvyko iš konflikto zonos, jis vertinamas vienaip, o jeigu iš ganėtinai saugios šalies, tuomet kitaip. Tiksliau, taip turėtų būti teoriškai.
Tačiau Raudonojo kryžiaus stebėsenos duomenys rodo, kad migrantams taikomas spaudimas, kad jie savanoriškai grįžtų į savo kilmės šalis. Keli asmenys teigė, jog apklausų metu jiems buvo grasinama, jog atsisakius savanoriško grįžimo jų laukia „ilga šalta žiema palapinėse“.
Iš tiesų Vidaus reikalų ministerija planuoja migrantus iš Rūdninkų perkelti į buvusius Kybartų pataisos namus, o Rūdninkuose įrengti rezervinę stovyklą, jeigu tokios prireiktų. Tačiau migrantai apie tai nežino.
„Žmonių teigimu, per apklausas patiriamas spaudimas. Beveik visi kalbinti žmonės teigė, kad jiems buvo siūloma savanoriško grįžimo galimybė, suteikiama dalomoji medžiaga. Keli iš jų tvirtino, kad apklausų metu buvo grasinama, jog atsisakius savanoriško grįžimo (cituojama) „jūsų laukia ilga šalta žiema palapinėse“. Nė vienas kalbintas migrantas nepatvirtino, kad buvo supažindintas apie galimybę pateikti apeliaciją, jei sulauktų neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo. Visi gyventojai patvirtino turėję teisę į vertėją, bet ne visi buvo patenkinti vertimo kokybe“, – rašoma Raudonojo kryžiaus ataskaitoje.
Lietuva siekia išsiųsti kuo daugiau nelegaliai į Lietuvą atvykusių asmenų. Norintiems išvykti savanoriškai, siūloma apmokėti kelionę namo ir išmokama 300 eurų kelionpinigių. Jeigu asmuo negauna prieglobsčio, bet nesutinka grįžti savanoriškai į kilmės šalį, tuomet situacija komplikuojasi, mat, pavyzdžiui, Irakas neturi readmisijos sutarties su Europos Sąjunga, todėl prieglobsčio negavusių asmenų, kurie nenori grįžti savanoriškai, atgal nepriima.
Už migrantų pirminį duomenų surinkimą ir individualias apklausas atsakingi Migracijos departamento tarnautojai, tačiau departamentas sakosi neturintis informacijos, kad žmonėms būtų buvę grasinama praleisti žiemą palapinėje, o Raudonojo kryžiaus informacijos nekomentuoja.
Teoriškai procesas turi vykti taip: mobiliosios Migracijos departamento tarnautojų kuopos turi surinkti pirminius duomenis – tai yra įvesti asmens duomenis į informacinę sistemą, įkelti nuotrauką, paimti pirštų antspaudus, nustatyti atvykimo į Lietuvą tikslą, duoti lankstuką apie prieglobsčio procedūras Lietuvoje.
Toliau turėtų vykti individualios ir išsamios apklausos su vertėju, kurių metu asmenų prašoma pagrįsti savo prieglobsčio prašymą, o pareigūnai vertina, ar asmeniui saugu grįžti į savo kilmės šalį. Kai atsisakoma suteikti prieglobstį, turėtų būti pateikiama informacija apie apskundimo tvarką ir terminus.
Migrantai Raudonajam kryžiui taip pat skundėsi, kad už kai kurių asmenų bandymus pabėgti visa stovykla ar „niekuo dėti žmonės“ sulaukia kolektyvinių bausmių.
Pavyzdžiui, atšaukiamas suplanuotas mobilios parduotuvės atvykimas, pasakojama ir apie elektros šoko panaudojimą, mušimą lazdomis. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad pateikiama informacija turi būti vertinama kritiškai.
Pareigūnai baiminasi nevaldomų reakcijų
Raudonojo kryžiaus informacija taip pat rodo, kad stovyklą saugantys pareigūnai baiminasi nevaldomų masinių migrantų akcijų, jeigu žmonės panašiu metu sužinotų, kad negavo prieglobsčio Lietuvoje.
„Žmonės gyvena laukimu, mato prasidėjusias prieglobsčio svarstymo procedūras. Saugumą užtikrinantys pareigūnai baiminasi nevaldomos reakcijos, jei žmonės masiškai sulauktų neigiamų sprendimų ar kitų jų atžvilgiu nepalankų žingsnių. Todėl ramybė stovykloje yra sąlyginė, stiprinama perimetro apsauga“, – teigiama stebėsenos dokumente.
Rūdninkų stovykloje neramumai yra gana dažnas reiškinys, pavyzdžiui, jie vyko ir tuomet, kai prie Seimo mitingas pavirto riaušėmis.
Tačiau iš dalies tai gali lemti prastos žmonių gyvenimo sąlygos, mat vyrai gyvena palapinėse, kurios palijus šlampa, tualetų ir dušų trūksta, stovyklos gyventojai nėra aprūpinami valymo reikmenimis, kad galėtų pasirūpinti aplinkos švara. Šaltis, prastos gyvenimo sąlygos gali pakartotinai provokuoti neramumus.
Susiformavo kastų sistema, klesti išnaudojimas, pareigūnai nesikiša
Kadangi stovykloje trūksta tualetų ir dušų, dėl patekimo į juos vyksta tikra kova. O patys tualetai, kaip liudija nuotraukos, be galo purvini. Tačiau laikinos migrantų stovyklos infrastruktūros plėtra nenumatyta, nes orams šąlant žmonės bus iškelti.
Kaip jau buvo skelbta, kai kurie gyventojai dėl vidinio susiskirstymo į grupes negali patekti į bendrus dušus ir tualetus, ant durų kabo užrašai, kokių tautybių asmenims į kurį dušą ar tualetą galima patekti, todėl dalis žmonių šlapinasi lauke.
Labiausiai nesaugūs yra šri lankiečiai tamilai, kurie dažniausiai kliūva irakiečiams. Jiems buvo grasinama, kad jeigu nepaklus vidinės stovyklos taisyklėms, naktį bus padegta jų palapinė. Saugodamiesi šri lankiečiai tamilai stovykloje vaikšto grupėmis.
Situacija skundėsi ir afrikiečiai, kurie yra žeminami, jiems neleidžiama patekti į bendrą infrastruktūrą.
Migrantai teigia, kad stovykloje vyksta spekuliacija įsigytomis ar už dyka gautomis prekėmis, jos yra perpardavinėjamos, bet stovyklos administracija tokią tvarką esą toleruoja.
Anot stovyklos gyventojų, Rūdninkuose yra seksualinio smurto ir išnaudojimo pavyzdžių. Stovykloje gyvena ir keletas homoseksualių asmenų, iš kurių yra tyčiojamasi, jie žeminami.
Kalbinti afrikiečiai, kurdai ir arabai patvirtino, kad stovykloje išnaudojami fiziškai silpnesni ir apsiginti negalintys asmenys bei tie, kurie neturi pinigų, nors aiškios dominuojančios etninės grupės nėra. Vizito metu nustatyta, kad teritorijoje rasta panaudotų prezervatyvų.
„Migracijos departamentas paruošė ir į užsieniečių vartojamas kalbas išvertė skrajutę, skirtą prievartą patiriantiems užsieniečiams – šią skrajutę, patyrę bet kokią prievartą ar spaudimą, užsieniečiai gali įteikti apgyvendinimo vietos administratoriui, kuris tokiu atveju išsiaiškintų prievartos ar spaudimo pobūdį ir imtųsi priemonių tokiems veiksniams pašalinti“, – teigia Migracijos departamentas.
Sąlygos gali būti paprastos, bet orios
Nors vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė viešai kalba negalinti užtikrinti penkių žvaigždučių viešbučio migrantams, bet iš tiesų Raudonojo kryžiaus stebėsenos duomenys atskleidžia, kad sąlygos nepanašėja net į ketvirčio žvaigždutės viešbutį.
Šiuo atveju migrantai yra sulaikomi be teismo sprendimo, kol nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai. Ilgiausiai šis terminas gali trukti 6 mėnesius, bet teismas terminą individualiai gali pratęsti.
Paprastai Vakarų valstybės laikosi požiūrio, jog migrantų apgyvendinimo sąlygos turėtų būti žmogiškos ir orios.
Saugumo situacija Rūdninkuose nepasikeitė
Lietuvos raudonojo kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė pasakoja, kad saugumo situacija Rūdninkuose iš esmės nepasikeitė, nes migrantus planuojama perkelti į Kybartų pataisos namus, todėl Rūdninkų stovykloje jokių infrastruktūrinių patobulinimų, kurie padėtų apsaugoti skriaudžiamuosius, Vidaus reikalų ministerija neplanuoja. Tačiau žmonėms bent jau tiekiamas karštas maistas, suaukota šiltų drabužių, gyventojai aprūpinami šiltesne avalyne, išspręsta medicinos priežiūros problema.
Ar stovykloje vis dar esama nepilnamečių asmenų?
Lietuvos raudonojo kryžiaus duomenimis, vienas nepilnametis berniukas buvo perkeltas į Ruklos Pabėgėlių priėmimo centrą, apie kitus galimai nepilnamečius vaikus tiek Lietuvos raudonasis kryžius, tiek Rūdninkų stovyklos pareigūnai informaciją pateikė atsakingoms institucijoms, planuojančioms perkėlimus. Valstybės sienos apsaugos tarnyba informavo, kad galimai nepilnamečiams žmonėms neturint dokumentų ir kilus abejonių, ar jie iš tiesų nepilnamečiai, šiuo metu atliekama vienuolika amžiaus nustatymo tyrimų, o nustačius, kad jie yra nepilnamečiai, vaikai bus perkeliami į Ruklos Pabėgėlių priėmimo centrą prioriteto tvarka.
Ar buvo tikrinami migrantų teiginiai, kad per pokalbius jiems esą grasinama, kad nesutikę grįžti savanoriškai į kilmės šalį, turės praleisti žiemą palapinėse?
Migracijos departamento mobilios grupės tik praėjusią savaitę baigė savo vizitus sulaikymo vietose, kurių metu planuota ne tik registruoti žmones ar tikslinti prieglobsčio byloms reikiamą informaciją, bet ir informuoti apie savanoriško grįžimo galimybę. Tad atsiliepimai iš žmonių migrantų sulaikymo vietose apie tai, kaip jie yra informuojami šiais klausimais, tik šiuo metu pradeda pasiekti mūsų organizaciją.
Ir nors Lietuvos raudonasis kryžius pirmiausia atlieka priėmimo sąlygų stebėseną, tačiau tiek viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimus grasinimus ir/ar netinkamą informavimą bei prieglobsčio apklausas, tiek sulaukiant daugiau tiesioginių signalų iš stovyklų, jau šiuo metu nagrinėjame šią informaciją ir teiksime papildomą dėmesį aiškinantis galimus procedūrų pažeidimus bei apie tai informuosime atsakingas institucijas.
Ar informavote Migracijos departamentą, jog migrantai negauna informacijos, kad turi teisę apskųsti sprendimą nesuteikti prieglobsčio, jeigu tokie sprendimai būtų priimti?
Lietuvos raudonasis kryžius tokios sisteminės problemos stebėsenos vizitų metu iš pokalbių su žmonėmis iki šiol nebuvo fiksavęs, todėl atskirai Migracijos departamento apie tai nesame informavę. Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimus grasinimus, netinkamą informavimą ir prieglobsčio apklausas, papildomą dėmesį teiksime ir galimiems procedūrų pažeidimams. Surinkę duomenis, teiksime išvadas ir rekomendacijas atsakingoms institucijoms.
Ar saugumo situacija Rūdninkų stovykloje liko ta pati: taip pat trūksta tualetų, jie skirstomi pagal tautybes, stipresnieji išnaudoja silpnesniuosius, esama seksualinio smurto, o gal situacija nuo to laiko pasikeitė?
Kadangi ketinama žmones iš Rūdninkų laikinai perkelti į Kybartų pataisos namus iki šio mėnesio pabaigos, infrastruktūriniai sprendimai, tokie kaip pakankamas apšvietimas, pakankamas tualetų, dušų skaičius, skirtingų grupių etniniu ar kitu požiūriu atskyrimas, panašu, kad bus sprendžiami iš naujo įrengiant Rūdninkų stovyklą ir pastatant konteinerinius namelius.
Todėl drįstu sakyti, kad saugumo situacija iš esmės nepasikeitė, tik pareigūnai Rūdninkų stovykloje po situacijų paviešinimo turėtų atidžiau stebėti ir dėti pastangas užkardyti galimus išnaudojimo ar smurto atvejus, nes priešingu atveju nebaudžiamumas tik skatina toliau smurtauti, išnaudoti silpnesniuosius.
Kita vertus, saugumo klausimai paprastai yra labai jautrūs ir reikalauja itin didelio atidumo, kad žmonėms nebūtų padaryta dar didesnės žalos. Jeigu nėra modelio, kaip ir kur atskirti nukentėjusius žmones (o Rūdninkuose būtent dėl infrastruktūrinių sprendimų nėra galimybės žmonių atskirti), bet kokie veiksmai reaguojant į pranešimus ir imantis veiksmų smurtautojo atžvilgiu, bet paliekant smurtautojus ir nukentėjusius žmones toje pačioje stovykloje iš esmės gali tik pabloginti nukentėjusių žmonių situaciją.
Kaip pasikeitė gyvenimo sąlygos migrantams nuo rugpjūčio 24 dienos, kai Raudonasis kryžius pateikė savo stebėsenos ataskaitą?
Lietuvos raudonojo kryžiaus duomenimis, Rūdninkuose pradėtas reguliariai teikti karštas maistas, taip pat šešias dienas per savaitę lankosi mobili medikų komanda, suderintas reguliarus aprūpinimas receptiniais medikamentais su Šalčininkų rajono savivaldybe (stebėsime, ar bus reguliarus ir pakankamas praktikoje).
Lietuvos raudonojo kryžiaus savanoriai žmonėms pristatė suaukotų šiltų drabužių ir higienos priemonių, toliau skubiai ieškome būdų aprūpinti šiltesne avalyne. Stovyklos administratorius pateikė mums žmonių, sulaikytų Rūdninkuose, batų dydžius, planuojame avalynės pirkimą ir dalinimą.
Planuojama iki šio mėnesio pabaigos žmones iš palapinių perkelti į patalpas. Iš Rūdninkų stovyklos žmonės turėtų būti perkelti į Kybartų pataisos namus, kol Rūdninkuose bus įkurti konteineriniai nameliai, todėl kiti infrastruktūriniai sprendimai, tokie kaip pakankamas apšvietimas, pakankamas tualetų, dušų skaičius, skirtingų grupių etniniu ar kitu požiūriu atskyrimas, panašu, kad bus sprendžiami iš naujo įrengiant Rūdninkų stovyklą ir pastatant konteinerinius namelius.
įeitų į mūsų šalį ir dar keltų reikalavimus Raudonasis kryžius tegul pasirūpina vargstančiais Lietuvos
piilečiais, o neužsiimtų padlaižuniška veikla.
