Žurnale „Proceedings of the National Academies of Sciences“ paskelbtame tyrime rašoma, kad kai kurios JAV Atlanto vandenyno pakrantės vietovės grimzta 5 milimetrų per metus greičiu.
Šį nusėdimą daugiausia lėmė klimato kaita. Dėl visuotinio atšilimo kyla jūros lygis, todėl pakrančių teritorijoms kyla ypatingas pavojus. Ekspertai apskaičiavo, kad vandenynas sugeria daugiau kaip 90 proc. atmosferoje esančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl jūrų vandens lygis taip pat kyla. Šylant pasauliui tirpsta ledynai, o tai tiesiogiai daro įtaką vandens lygio kilimui visame pasaulyje, skelbia portalas „Newsweek“.
Žemė grimzta greičiau, nei kyla jūros lygis
Tyrėjai analizavo Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos pateiktus palydovinio radaro duomenis. Remdamiesi surinkta informacija, tyrimo autoriai galėjo sudaryti didelės skiriamosios gebos žemės slinkimo žemėlapius, atskleidžiančius, kurios vietovės grimzta ir kaip greitai, praneša „IFL Science“.
Rezultatai rodo, kad šiuo metu iki 2,1 mln. žmonių gyvena regionuose, kurie nugrimzta 2 milimetrais per metus, šiose teritorijose yra 867 000 nekilnojamojo turto objektų. Iš 172 tirtų apygardų 7–43 nugrimzta maždaug 5 milimetrais per metus – tai yra daugiau nei dabartinis 4 milimetrų metinis jūros lygio kilimas.
„Tam tikru mastu žinome, kad žemė grimzta, – sakė atlikto tyrimo autorius Manoochehr Shirzaei. – Šiuo tyrimu pabrėžiame, kad žemės grimzdimas nėra neapčiuopiama grėsmė. Tai daro įtaką jums, man ir visiems. Galbūt tai ir vyksta palaipsniui, tačiau poveikis yra realus“.
Vienas padarinių – padidėjusi potvynių rizika
Tiksliai neaišku, kokią grėsmę tai kelia šiose vietose gyvenantiems žmonėms, nors tyrėjai rašo, kad „didesnis nei kelių milimetrų per metus nuosmukis gali kelti susirūpinimą, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse arba vietovėse, kuriose yra svarbių objektų, pavyzdžiui, ligoninių, mokyklų ar transporto mazgų“.
„Šiuo atveju problema yra ne tik ta, kad žemė grimzta, – pridūrė pagrindinis autorius Leonardas Ohenhenas. – Problema ta, kad grimztančios žemės taškai tiesiogiai susikerta su gyventojų ir infrastruktūros centrais. Pavyzdžiui, Niujorke didelės svarbios infrastruktūros teritorijos, įskaitant JFK ir LaGuardia oro uostus ir jų kilimo ir tūpimo takus, taip pat geležinkelių sistemas, skęsta daugiau kaip 2 milimetrus per metus. Jų padariniai dabar ir ateityje – tai galima žala infrastruktūrai ir padidėjusi potvynių rizika“.
New York City 🇺🇸 pic.twitter.com/FX9q99f7a7
— Beauty nature 🍃 (@Beautynature_) April 1, 2024
Tarp didžiųjų didmiesčių teritorijų, kurioms grimzdimo greitis viršija 1 milimetrą per metus, yra Niujorkas, Baltimorė, Naujasis Džersis ir daug Virdžinijos valstijos vietovių. Šiose vietovėse žemėms grimztant, didėja pakrančių potvynių pavojus, o pastatų pamatams, keliams ir kitai svarbiai infrastruktūrai taip pat kyla žalos grėsmė.
Grėsmė viso pasaulio pakrančių teritorijoms
JAV nėra vienintelė šalis, kuriai gresia pavojus – netolimoje ateityje grėsmė gali kilti viso pasaulio pakrančių teritorijoms.
„Jūros lygio kilimas kelia didelę grėsmę žemai esančioms pakrančių teritorijoms ir pakrančių bendruomenėms“, – anksčiau, žurnalui „Newsweek“ sakė Jungtinių Tautų universiteto aplinkos ir žmogaus saugumo instituto (UNU-EHS) vyresnioji mokslininkė Zita Sebesvari.
Nuo 1917-ųjų laukiu.
