Nors įsibėgėjant kalendoriniam rudeniui vis garsiau kalbama apie užsikrėtimus peršalimo ligomis, tarp jų – ir COVID-19, Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžė, kad koronavirusas niekada niekur dingęs nebuvo.
Ji pasakojo, kad kovido susirgimai (taip pat – ir mirtys) buvo fiksuojami ir vasarą, kiti grįžę į kolektyvus juo spėjo prasirgti rudens pradžioje.
„Jei žiūrėtume Europos statistiką, ekspertai kalba, kad tai yra bangos kas 2–3 mėnesiai ir pati didžiausia banga bus šaltuoju metų laiku. Turėsime nuo spalio iki ankstyvo pavasario, kovo mėnesio turėsime didžiąją bangą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo gydytoja.
Vaistas turi būti paskirtas per 5 paras
Pasak jos, didžiulis palengvinimas šį sezoną gydytojams yra galimybė skirti specifinį, prieš COVID-19 ligą sukeliantį virusą nukreiptą vaistą, kuriuo gali gydytis infekciją sergantieji namuose.
Nors patekusieji į ligoninę pacientai antivirusinį gydymą galėjo gauti ir pandemijos įkarščio metu, namuose gydytis specifiniai preparatais galimybės nebuvo.
„Kaip buvome dešimtmečiais pripratę susirgus gripu greitai, per pirmąsias paras paskirti vaistą ar susirgus pūsleline paskirti tam tikrą antivirusinį vaistą herpes infekcijos virusui, taip dabar nesame tokie bejėgiai [ir dėl COVID-19 ligos].
Kai būdavo diagnozuojamos koronavirusinės infekcijos su virusiniu plaučių uždegimu ir žmonės prašydavo, kad duotume antibiotikų, kurie čia netinka, tai grįžusiems tokiems pacientams, kai jiems nereikia deguonies terapijos, gydymo ligoninėje, ambulatoriškai namuose patardavome vartoti vitaminą C, paracetamolį, skirdavome simptominį gydymą – vaistus nuo gerklės perštėjimo, jei atsirasdavo karkalai, skirdavome vaistus nuo atsikosėjimo. Tai tiek vaistų ir turėjome, o dabar turime specialų antivirusinį gydymą“, – pasakojo J. Dūdienė.
Svarbiausia, pabrėžė ji, reaguoti operatyviai ir skirti gydymą šiuo vaistu per pirmas 5 ligos dienas:
„Tuomet virusas dauginasi sparčiausiai ir tada vaistas suveikia taip, kad stabdo viruso dauginimąsi. Gydymą pradėjus laiku simptomai, kurie jau pradėjo „įsibėgėti“, lengvėja, kosulys, nuovargis, raumenų skausmai, temperatūra lengviau pakeliami.
Apskritai sirgimas sutrumpėja nuo 2 iki 4 dienų. Kas svarbiausia, kad mes tada galime išvengti perėjimo į sunkesnę, plaučių, fazę, kuri paprastai prasideda 6–8 sirgimo dieną, kai žmogus sako, kad jau jaučia dusulį, yra didelis silpnumas.“
Taip pat ji nurodė, kad šis gydymas efektyvus 86 proc. – tai padės išvengti hospitalizacijos ir mirties.
Kiekvieną tas pats virusas gali paveikti skirtingai
Paklausta, kaip apskritai atskirti peršalimą, COVID-19 ir gripą, gydytoja priminė, kad peršalimo virusus galima suskaičiuoti šimtais, o jų simptomai gali būti identiški.
„Virusų yra apie 200 ir jie dažniausiai sukelia labai panašius peršalimo simptomus – nosies perštėjimą, kutenimą, slogą, gerklės perštėjimą, kutenimą, uždegimą, kažkokius akių simptomus – ašarojimą, skausmus, viso kūno laužymą, raumenų skausmus, didelį bendrą sunkumą ir karščiavimą.
„Gydymą pradėjus laiku simptomai, kurie jau pradėjo „įsibėgėti“, lengvėja, kosulys, nuovargis, raumenų skausmai, temperatūra lengviau pakeliami. Apskritai sirgimas sutrumpėja nuo 2 iki 4 dienų“, – sako J. Dūdienė
Kai lydint šiems simptomams yra sunkesnė būklė, tada galima pradėti galvoti ir apie gripo, ir apie kovido virusus, bet kartais ir rinosinsitinis virusas duoda karščiavimą. Jei tai yra mažas kūdikis iki 6 mėnesių, jam ir šis, kaip sakytų kiti, paprastas peršalimo virusas gali sukelti tokią plaučių būklę, uždegimą, kad jis atsidurs reanimacijoje“, – aiškino J. Dūdienė.
Gydytojos aiškinimu, virusas virusui nelygus, priklausomai, kokiame organizme pradeda daugintis.
„Kiekvienas, kuris turi lėtinių ligų, jų imuninė sistema gali sunkiau susitvarkyti su patekusiu virusu. Daugelio paprasti peršalimo virusai yra persergami paprastai, be jokio karščiavimo, tik pakosčiojant. Bet mes neturime būdo sužinoti, kaip bus konkrečiam žmogui.
Štai vienas 80-metis sirgo kovidu, sako, neturiu simptomų, testas tik teigiamas buvo, darė, nes žmona sirgo. Ji baisiai sirgo, į ligoninę išvežė, o man, sako, nieko, daktare, žiūrėkite, kaip čia gaunasi? Tai mes negalime atsakyti, kaip kiekvienas iš mūsų susirgsime, bet jei yra rizika, galime jai pasiruošti“, – pastebėjo ji.
Pašnekovė priminė, kad į pagrindines rizikos grupes patenka vyresnio amžiaus asmenys ir tie, kurie turi lėtinių ligų: „Atrodytų, paprasčiausia eilinė hipertenzija, padidėjusio kraujospūdžio liga prisideda prie sunkiau įveikiamų visų infekcijų.“
Taip įtakos turi visos imunitetą silpninančios bet kokios būklės – plaučių, inkstų ligos, cukrinis diabetas, onkologinės ligos, nutukimas, net demencija.
„Jei neturi kitų ligų, o atrodo, yra tik demencija, pažintiniai sutrikimai, tai jau yra papildomas veiksnys, kad gali susirgti sunkiu COVID-19. Nėštumas taip pat didina rizika sirgti tiek sunkesne gripo, tiek COVID-19 ligos forma“, – vardijo J. Dūdienė.
Ji pridūrė, kad rizikos grupių žmonėms ne tik svarbu laiku pradėti gydymą, bet ir pasiskiepyti.
Namuose turėti testų, kaukių
Sužinoti, kokiu virusu sergama, kiekvienas gali pabandyti padaryti namuose. Gydytojos teigimu, visi tą išmokome padaryti pandemijos metu:
„Taigi galime pasiruošti sezonui – turėti namuose greitųjų testų. Jei nutiks taip, kad susirgsime, nespėsime pasiskiepyti, gal yra labai kategoriškų žmonių, tikinčių visokiomis sąmokslo teorijomis, tebūnie, bet tada žaibiškai reaguokime, padarykime testą namuose. Yra testai, kurie parodo ir gripą, ir kovidą.“
Pasak jos, susirgus gripu „dėkingas“ dalykas, kad pusei žmonių virusas duoda staigų karščiavimą, neretai jie gali net tiksliai pasakyti, kelintą valandą susirgo.
„Kas yra liūdniausia, kiti ir gripu perserga be karščiavimo. Koronavirusas gi kaip ir kiti peršalimo virusai paprastai „įsibėgėja“ – iš pradžių žmogus lyg pradeda krenkšti, lyg skaudą gerklę, atsiranda sloga, bet tik 2–3 parą gali pasirodyti temperatūra, o gal ir nepasirodyti“, – kalbėjo gydytoja.
Galima vykti išsitirti ir į gydymo įstaigą
Neatsitiktinai ir greitieji testai gali nebūtinai rodyti teigiamą atsakymą. Jei liga užklumpa staiga, iškart laužo kūną, skauda raumenis, yra didžiuliai galvos skausmai, pakilusi temperatūra virš 37 ar net 38, atlikus testą jis iškart sureaguoja:
„Bet kaip ir su gripo testu, jei yra simptomai, o testas rodo neigiamą atsakymą, bet vis tiek atrodo taip panašu, galime ir kliniškai diagnozuoti gripą ar kovidą.“
Paklausta, kada galima kartoti testą, jei jis buvo neigiamas, o žmogus blogai jaučiasi, gydytoja siūlė tą padaryti kad ir po paros laiko.
„Jei žmogus blogai jaučiasi, verta testą kartoti ir antrą, trečią, ketvirtą parą. Turime laiko pradėti COVID-19 gydymą 5 paras, kad jis būtų veiksmingas.
Jei žmogus galvoja, kad jam nepavyko tinkamai padaryti testą, galima prieš tai pasiskambinus eiti ir iki gydymo įstaigos. Vienas dalykas, ir testai skiriasi, ir medikas tiksliau padarys“, – patarė J. Dūdienė.
Nors izoliuotis susirgus dabar nebėra griežtai privaloma, gydytoja patarė turėti sveiko proto viruso nepatinti – užsidėti kaukę, kurių iš anksto patartina turėti namuose, neiti į darbą, nevykti lankyti vyresnių giminaičių.
