Dauguma karo ekspertų mano, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – Irano ataka prieš JAV karines bazes regione. Irano revoliucinė gvardija jau birželio 22 d. pareiškė, kad JAV orlaivio kilmė „nustatyta, jis stebimas“, pabrėždama, jog amerikiečių bazės regione „nėra galios šaltinis, o padidinto pažeidžiamumo taškai“.
Irano sąjungininkai Jemene – husių judėjimas – taip pat birželio 21 d. paskelbė, kad puls JAV laivus Raudonojoje jūroje, jei Vašingtonas kartu su Izraeliu dalyvaus bet kokiame galimame puolime prieš Iraną.
„Mes taikysimės į JAV laivus ir karo laivus Raudonojoje jūroje, jei Vašingtonas įsitrauks į puolimą prieš Iraną“, – pareiškė husių karo atstovas Yahya Saree per jų žiniasklaidos kanalus.
JAV turi dešimtis tūkstančių karių dislokuotų Artimuosiuose Rytuose – Kuveite, Bahreine, Katare ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šios šalys yra priešingoje Persijos įlankos pusėje nuo Irano, tačiau daug arčiau Izraelio.
Šiose bazėse įrengtos oro gynybos sistemos, tačiau jos turėtų labai mažai laiko reaguoti į raketų ar dronų atakas. Reakcijos efektyvumas labai priklausytų nuo panaudotų ginklų kiekio. Net Izraeliui, kuris yra vos už kelių šimtų kilometrų, nepavyksta atremti visų priešiškų raketų.
Pasak JAV pareigūnų ir naujienų agentūros „AP News“, regione paprastai būna dislokuota apie 30 tūkst. karių, o šiuo metu – apie 40 tūkst.. 2023 m. spalį šis skaičius siekė net 43 tūkst. – reaguojant į įtampą tarp Izraelio ir Irano bei Irano remiamų Jemeno husių išpuolius prieš komercinius ir karinius laivus Raudonojoje jūroje.
Po birželio 13 d., kai Izraelis pirmą kartą tiesiogiai smogė Iranui bandydamas sustabdyti jo branduolinę programą, JAV ėmėsi papildomų atsargumo priemonių. Viena iš jų – galimybė kariškių šeimoms savanoriškai palikti bazes, siekiant apsaugoti personalą galimo atsako atveju.
„JAV pajėgų apsauga yra mūsų prioritetas“
JAV kariai regione yra budrūs, nes Iranas ir jo sąjungininkai grasina atsakomaisiais smūgiais. Nors tokie grasinimai nėra nauji, šį kartą situacija išsiskiria tuo, kad „Hezbollah“ ir „Hamas“ – du pagrindiniai Irano sąjungininkai – gerokai susilpnėjo po Izraelio veiksmų nuo 2023 m. spalio.
Iranas turi raketų, įskaitant balistines, tačiau dėl Vakarų sankcijų stokoja modernių oro pajėgų.
JAV diplomatinės atstovybės Irake ir Izraelyje pradėjo evakuoti dalį personalo. Pareigūnai įspėja, kad ambasados gali tapti potencialiais taikiniais greta karinių bazių.
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad „JAV pajėgų apsauga yra mūsų prioritetas“ ir pranešė apie papildomų pajėgų dislokavimą, siekiant sustiprinti regiono gynybą.
Netiesioginiai veiksmai – teroristiniai išpuoliai
Iranas taip pat gali griebtis netiesioginių veiksmų – pavyzdžiui, teroristinių išpuolių prieš JAV ar Izraelio interesus tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek už jų ribų.
Islamo Respublika turi ilgą terorizmo istoriją – veikla vykdoma tiek tiesiogiai, tiek per sąjungininkus.
Tačiau mažai tikėtina, kad būtų vykdomi vadinamieji „vienišų vilkų“ išpuoliai, įkvėpti ar remiami Irano – tokio tipo veiksmai iki šiol nebuvo įprasta Irano taktika.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
