REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Déjà vu“– jausmo, kad dabartyje vykstantį momentą jau esi išgyvenęs anksčiau, suvokimas leidžia geriau suprasti, kaip dirba mūsų smegenys.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmiausia derėtų prisiminti, ką apskritai reiškia šis, kiek romantiškai ir mistiškai skambantis prancūziškas žodžių junginys „déjà vu“. Verčiant pažodžiui, déjà reiškia jau, o vu – matyta. terminas vartojamas tada, kai norima apbūdintijausmą, kad viskas, kas vyksta esamu momentu, jau vyko anksčiau. Tarkime, pasijunti, kad esi jau lankęsis toje vietoje ar užsiėmęs tam tikra veikla, kai tikrai žinai, kad realybėje to negalėjo būti ir visa tai iš teisų vyksta pirmą kartą.

REKLAMA

Panašiai „déjà vu“ reikšmę aiškina ir Anne M. Cleary, „déjà vu“ specialistė. Anot jos, šį jausmą patiria ne kiekvienas, tačiau tai atsitinka didesnei daliai žmonių. Kitos „déjà vu“ ekspertės Akiros O'Connor, tai studijuojančios St. Adrewso universitete Škotijoje, teigimu, dažniausiai šį jausmą linkę patirti paaugliai, nuovargio nualinti ir daug keliaujantys žmonės. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės, nors ir savo atminties stalčiukuose turi kur kas didesnę patirtį, tačiau jie „déjà vu“ pajunta rečiau, rašo msn.com.

REKLAMA
REKLAMA

Dažniausiai, pajutę šią „jau matyto“ patirtį, šiek tiek sutrinkame, linkstame manyti, kad tai kažkas keisto, turinčio mistinę prasmę, tačiau netrukus užsimirštame ir gyvename toliau. Kitiems gi tai nėra taip paprasta – jie kankinami jausmo, kad kažkada jau nugyveno savo gyvenimą.

„Nors tai skamba lyg pokštas – visai smagiai. Lyg gyvenimas „Švilpiko dienoje“ – garsiame filme, kur viskas kasdien kartojasi iš naujo, tačiau realybėje toks jausmas yra labai nejaukus, jis gali drastiškai pakeisti žmogaus elgesį“, – aiškina Akira O'Connor. „Dažniausiai „déjà vu“ pajuntamas, kai patiriama kas nors naujo, neįprasto. Tad jam įvykstant nejaukiai besijaučiantys žmonės ima tiesiog vengti naujų patirčių, taip siekdami apsisaugoti nuo nemalonaus pojūčio. Jie pasineria į be galo nuobodų gyvenimą, pavyzdžiui, nusprendę pažiūrėti filmą, jie renkasi vis tą patį, nes taip jie patiria mažesnį stresą ir jaudulį, kad vėl užklups „déjà vu“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiems žmonėms sunku pasiūlyti tinkamą gydymą. Dažnai tai susiję su atminties problemomis, kylančiomis senstant. Iš tikrųjų, toks jaudulys ir nejaukumas dėl „déjà vu“ nėra itin stebinantis – juk aiškaus paaiškinimo, kas sukelia „déjà vu“, nėra“ – pasakoja A. O'Connor.

Kolorado universiteto mokslininkai galimomis „déjà vu“ patirties priežastimis įvardija tam tikras klaideles procese, kai smegenys apdoroja mus supantį pasaulį arba „trumpalaikę neurologinę disfunkciją, tokią kaip spontaniška smegenų veikla, sukelianti nepagrįstą familiarumo jausmą ar trumpą mini priepuolį“. Tikėtina, kad egzistuoja ir daugiau įvairių priežasčių ir visas jų spektras sukelia šį pojūtį.

Kaip teigia A. O'Connor, dabar mokslininkams svarbiausia išsiaiškinti, kas lemia atotrūkį tarp jausmo, kad kažkas jau yra jausta anksčiau ir žinojimo, kad taip tikrai negali būti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų