REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dar prieš gerą tūkstantmetį mokslininkai pastebėjo keistą koreliaciją: ateistai dažniau būna protingesni už religingus žmones, rašoma „Livescience“. Nėra aišku, kas lemia šią tendenciją, tačiau naują tyrimą atlikę mokslininkai turi savo hipotezę. Jų manymu, religija yra instinktas, o žmonės, galintys nugalėti savo instinktus, yra protingesni už tuos, kurie jais vadovaujasi.

Dar prieš gerą tūkstantmetį mokslininkai pastebėjo keistą koreliaciją: ateistai dažniau būna protingesni už religingus žmones, rašoma „Livescience“. Nėra aišku, kas lemia šią tendenciją, tačiau naują tyrimą atlikę mokslininkai turi savo hipotezę. Jų manymu, religija yra instinktas, o žmonės, galintys nugalėti savo instinktus, yra protingesni už tuos, kurie jais vadovaujasi.

REKLAMA

Intelektas – racionaliai sprendžiant problemas – gali būti suvokiamas kaip instinkto nugalėjimas ir smalsumas, leidžiantys pasirinkti neinstinktyvias galimybes“, – sakė tyrimo vadovas Edwardas Duttonas, Jungtinės Karalystės Alsterio socialinių tyrimų instituto tyrėjas.

Protingas žmogus

Klasikinėje Graikijoje ir Romoje vyravo nuomonė, kad „kvailiai“ dažniau buvo religingi, o „išminčiai“ paprastai buvo skeptikai. Taip tyrime rašo E. Duttonas ir jo bendraautorius Dimitrijus Van der Lindenas Roterdamo Erazmo universiteto Olandijoje psichologijos docentas.

REKLAMA
REKLAMA

Šį ryšį pastebėjo ne tik senovės gyventojai. Mokslininkai atliko 63 tyrimų metaduomenų analizę ir pastebėjo, kad religingi žmonės paprastai būna ne tokie protingi kaip netikintys. Mokslininkai nustatė, kad ši tendencija yra labai aiški tarp studentų ir plačiosios visuomenės, tačiau lyginant jaunesnius asmenis, šis skirtumas nėra toks žymus. Pagal 2013 m. analizę, paskelbtą žurnale „Personality and Social Psychology Review“, toks ryšys yra stipresnis religinių įsitikinimų, o ne religinio elgesio atžvilgiu.

REKLAMA

Tačiau kodėl tokia tendencija egzistuoja? E. Duttonas pasiryžo rasti atsakymą į šį klausimą, manydamas, kad galbūt taip yra todėl, kad netikintys žmonės yra racionalesni už religingus asmenis, ir gali geriau suvokti, kad Dievo nėra, rašė tyrėjas.

Tačiau E. Duttonas „Live Science“ sakė: „Neseniai pradėjau galvoti, ar išties nesuklydau. Radau įrodymų, kad intelektas yra susijęs su tam tikrais nusistatymais.“

Pavyzdžiui, 2012 m. žurnale „Journal of Personality and Social Psychology“ paskelbtas tyrimas parodė, kad studentai dažnai pateikia neteisingus loginius atsakymus patys to nesuvokdami. Šis reiškinys buvo pavadintas „šališkumo akląja zona“, kuri susidaro dėl žmonių negebėjimo savo mąstyme identifikuoti tam tikrų nusistatymų ar loginių trūkumų. „Tačiau didesnė šališkumo akloji zona yra susijusi su geresne protine funkcija“, – 2012 m. tyrimo santraukoje rašė autoriai.

REKLAMA
REKLAMA

Vienas studentams užduotų klausimų buvo: „Beisbolo lazda ir kamuoliukas kartu kainuoja 1 dolerį 10 centų. Beisbolo lazda kainuoja vienu doleriu daugiau nei kamuoliukas. Kiek kainuoja kamuoliukas?“ Ši sąlyga nėra intuityvi (atsakymas nėra 10 centų), o verčiau reikalauja nuslopinti arba gerai įvertinti patį pirmą studentams kylantį sprendimą, rašė tyrėjai. Jeigu jie sugeba tai padaryti, jie gali atrasti teisingą atsakymą – kamuoliukas kainuoja 5 centus, o beisbolo lazda – 1 dolerį 5 centus.

E. Duttono teigimu, jeigu protingi žmonės rečiau suvokia savo šališkumą, tai reiškia, kad kai kuriais atvejais jie yra mažiau racionalūs. Taigi kodėl aukštesnis intelektas yra siejamas su ateizmu? Jis ir jo kolegos mano, kad religija yra instinktas, o norint jį nugalėti reikalingas intelektas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas yra religija?

Hipotezė, kad religija yra instinktas yra modifikuota Satoshi Kanazawa idėjos versija. S. Kanazawa yra Londono ekonomikos mokyklos evoliucijos psichologas. Tiesa, šiame tyrime jis nedalyvavo.

S. Kanazawa teorija, vadinama Savanos ir IQ sąveikos hipoteze, bando paaiškinti elgesio ir požiūrio skirtumus tarp protingų ir mažiau protingų žmonių, sakė Nathanas Cofnas, filosofijos daktaro laipsnį Oksfordo universitete Jungtinėje Karalystėje šį rudenį turėsiantis gauti mokslininkas. N. Cofnas, kurios specialybė yra mokslo filosofija, naujame tyrime taip pat nedalyvavo.

Hipotezė yra paremta dvejomis prielaidomis, elektroniniame laiške „Live Science“ rašė N. Cofnas.

REKLAMA

„Pirmoji – mes esame psichologiškai prisitaikę spręsti pasikartojančias problemas, su kuriomis Afrikos savanoje susidūrė mūsų medžiotojai-rankiotojai protėviai“, – teigė N. Cofnas. „Antroji – „bendrasis intelektas“ (matuojamas IQ testais) išsivystė tam, kad padėtų mums spręsti vienkartines problemas, prie kurių nesame prisitaikę.“

Pagal šią prielaidą: „Protingesni asmenys turėtų geriau suvokti „evoliucijos naujumą“ – situacijas ir esybes, kurių nebuvo jų protėvių aplinkoje – nei mažiau protingi žmonės“, – teigė N. Cofnas.

E. Duttonas ir D. Van der Lindenas pakeitė šią teoriją. Jų teigimu, „evoliucinis naujumas“ prieštarauja išsivysčiusiems instinktams.

REKLAMA

Filosofinis požiūris

Toks požiūris yra įdomus, tačiau jis būtų tvirtesnis, jeigu mokslininkai paaiškintų, ką reiškia „religinis instinktas“, sakė N. Cofnas.

„E. Duttonas ir D. Van der Lindenas teigia, kad jeigu religija turi instinktyvų pagrindą, protingi žmonės gebės geriau jį nugalėti ir tapti ateistais“, – aiškino N. Cofnas. „Tačiau nežinodami tikslaus „religinio instinkto“ pobūdžio, mes negalime atmesti galimybės, kad ateizmas, ar bent jau kai kurios ateizmo formos, irgi yra paremtos tuo pačiu instinktu(-ais).“

Pavyzdžiui, autorius Christopheris Hitchensas manė, kad komunizmas yra religija. Pasaulietiniai judėjimai, tokie kaip veganizmas, yra skatinami tų pačių impulsų – ir, galimai, instinktų – kaip ir tradicinės religijos, teigė N. Cofnas. Jis mano, kad tiek religiniai, tiek ne religiniai judėjimai remiasi tikėjimu, susitapatinimu su tuo pačiu tikinčių asmenų bendruomene ir fanatizmu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Manau yra klaidinga vartoti terminą „religija“, apibūdinant tai, kas tau nepatinka“ – aiškino N. Cofnas.

Religija ir stresas

Tyrėjai taip pat analizavo ryšį tarp instinktų ir streso, pabrėždami, kad patiriant įtampą, žmonės yra linkę vadovautis instinktais, pavyzdžiui, nemažai žmonių į tikėjimą atsiverčia po įvykių, sukėlusių rimtą pavojų jų gyvybėms.

Tyrėjų manymu, intelektas padeda žmonėms įveikti šiuos instinktus net ir labai įtemptu laikotarpiu.

„Jeigu religija išties yra išsivysčiusi sritis – t. y. instinktas – tuomet ji turėtų sustiprėti patiriant stresą, kai žmonės yra linkę elgtis instinktyviai, ir yra tokio elgesio įrodymų, – teigia E. Duttonas. – Tai taip pat reiškia, kad intelektas padeda mums sustoti ir gerai apmąstyti situaciją ir galimus mūsų veiksnių padarinius.“

REKLAMA

Žmonės, kurie geba įveikti savo instinktus, dažniau geriau sprendžia įvairias problemas, sakė E. Duttonas.

„Sakykime, kad kas nors jus puola. Jūsų instinktai lieptų trenkti jiems į veidą“, – „Live Science“ aiškino E. Duttonas. „Protingesnis žmogus sugebėtų save sustabdyti, gerai apie tai pagalvoti ir rasti tinkamesnį šios problemos sprendimą, paremtą savo poreikiais.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų