Vilniaus rajone vykusiomis valstybinio lygio civilinės saugos pratybomis siekta patikrinti ir įvertinti institucijų reakciją į galimą avariją Astravo atominėje elektrinėje, jų pasirengimą operatyviai evakuoti gyventojus bei organizuoti jų sanitarinį švarinimą.
Pratybų metu siekė įvertinti institucijų pasiruošimą
Naujienų portalui tv3.lt Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas Kęstutis Agintas pasakojo, kad pastaruoju metu žmonės yra aktyviai ruošiami ekstremalioms situacijoms.
Anot jo, vyksta įvairios švietimo veiklos, kurių metu žmonės mokomi tokių dalykų kaip išvykimo krepšio susidėjimas, priedangos įsirengimas, supažindinami su kolektyvinės saugos statiniais. Kaip sako pašnekovas, tokių žinių reikia, kad kiekvienas žmogus būtų pasiruošęs sau padėti pirmosiomis katastrofos valandomis.
K. Agintas pabrėžė, kad būtent branduolinės avarijos atveju institucijos turi pasirūpinti žmonėmis, o šios pratybos rengtos patikrinti Vilniaus rajono ir Kalvarijų savivaldybių pasirengimą atlikti joms pavestas užduotis.
„Vilniaus rajonas šiuo metu yra įsteigęs tris surinkimo punktus skirtinguose miesteliuose, kuriuose yra surenkami gyventojai ir pervežami į saugesnę teritoriją. Saugesnėje teritorijoje yra atliekami matavimai – dozimetrinė kontrolė ir įvertinama, ar žmonės užteršti, ar ne. Jei užterštumas yra – atliekamas švarinimas, jei ne – žmogus keliauja į kitą laukimo patalpą. Šioje patalpoje, jei reikia, žmogui suteikiama pirmoji pagalba, psichologinė pagalba, maitinimas. Tuomet žmonės pervežami į kitą savivaldybę ir ten yra apgyvendinami“, – svarbiausius branduolinės avarijos atveju vykdomus punktus vardijo K. Agintas.
Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius komentavo, kad tokios pratybos yra geriausias būdas patikrinti institucijų pasirengimą, o vos už keleto dešimčių kilometrų turint atominę elektrinę yra svarbu, kad tokios pratybos taptų nuolatinės ir vyktų ateityje.
„Kiekviena įstaiga, atlikusi savo užduotis, matys, kokios yra atliekamos kitų institucijų užduotys ir geriau suvoks savo vietą visame padarinių likvidavimo plane“, – sakė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad realios Astravo AE nelaimės atveju ji nebūtinai keltų pavojų Lietuvai, todėl gyventojų evakuacija priklausytų nuo aplinkybių, oro salygų.
„Mes rengiamės pagal blogiausią suprojektuotą scenarijų“, – tikino S. Greičius.
Pasirengime įžvelgia trūkumų
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas teigė, kad šiose pratybose instotucijoms buvo skirtas nemenkas iššūkis.
„Visiems atrodo viskas paprasta, viskas aišku, bet realybėje yra visai kitaip. Pabandėme pasižiūrėti, kaip tarnybos reaguoja, kai dalyvauja tikri asmenys, turintys ir judėjimo, klausos, regėjimo, intelekto negalią“, – teigė K. Agintas.
Pašnekovas neslėpė, kad šių pratybų metu pavyko įžvelgti skylių institucijų pasirengime, tačiau apie jas kalbėti atsisakė.
Štai vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas teigė, kad nors dar nėra konkrečių apibendrinimų apie trūkumus, jis trūkumų įžvelgė komunikacijoje, žmonių registravimo sistemoje.
„Dažnai būna įvairių pastebėjimų susijusių su komunikacija, informacijos perdavimu. Bet aš tikiuosi, kad trūkumai nėra esminiai. Matome vis sklandesnį bendradarbiavimą. Matyčiau galbūt vieningos registravimo sistemos poreikį“, – sakė jis.
Kaip elgtis nelaimės atveju
Ugniagesių mokyklos viršininkas pasidalijo, kaip žmonės turėtų elgtis branduolinės nelaimės atveju, sulaukę ispėjamųjų pranešimų į mobiliuosius telefonus, išgirdę sirenas.
„Pirmiausia reikėtų įsisjungti nacionalinę televiziją arbą radiją ir išklausyti, kas nutiko. Branduolinės avarijos atveju reikėtų pasirinkti patalpą su kuo storesnėmis sienomis, uždaryti visas angas, per kurias gali patekti oras ir laukti rekomendacijų. Gali teksti gerti jodido tabletes, tačiau reikia sulaukti aiškios sveikatos ministerijos rekomendacijos kada tai daryti“, – aiškino K. Agintas.
Pašnekovas atskleidė, kad kai kurios savivaldybės turi įsigijusios specialius narvus gyvūnams, kurie būtų perkelti iš užterštų teritorijų. Taip pat K. Agintas papasakojo kaip reikėtų elgtis gyvūnus turintiems žmonėms.
„Kaip ir su žmonėmis, reikia stengtis gyvūnus nušvarinti. Jei gyvūnas turi ilgą kailį, reikia jį nukirpti“, – sakė jis.
Pratybų, vystančių specialiai tam įrengtame poligone Valčiūnuose (Vilniaus r.) teritorijoje, buvo imituojamas asmenų surinkimas iš užterštų teritorijų, transporto ir asmenų švarinimas, pavojingų medžiagų neutralizavimo darbai, asmenų priėmimas ir apgyvendinimas kolektyvinės apsaugos statiniuose. Pratybose dalyvavo beveik 500 dalyvių, dirbo 50 atsakingų valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų.
„Pasirengimas Astravo atominės elektrinės keliamai grėsmei vyksta nuolatos ir keliomis kryptimis – nuo valstybės ir savivaldybių institucijų stiprinimo, civilinės saugos pratybų rengimo iki gyventojų švietimo. Nuo to, kaip koordinuojami veiksmai keičiamasi informacija, priklauso Lietuvos gyventojų sveikata ir gyvybė. Tik pratybų metu galime pamatyti, kaip institucijos ir tarnybos veiktų esant realiai krizinei situacijai, tai leidžia mums tobulinti procesus“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot ministrės A. Bilotaitės, Vyriausybė yra patvirtinusi Pasirengimo galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Astravo atominėje elektrinėje (AE) planą, kuriam per penkerius metus numatyta skirti per 90 mln. eurų.
