• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pastebi, kad  pastaruoju metu Lietuvoje kyla labai daug problemų, kuriuos susijusios su vaikais ir vaikų elgesiu. Vaikai masiškai svaiginasi, jie bėga iš namų. Yra ir dar daug daugiau problemų. Pasak jos, visos problemos ateina ne tik iš namų ir artimos aplinkos, o prie tokio vaikų elgesio galėjo prisidėti karo ir pandemijos padariniai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pastebi, kad  pastaruoju metu Lietuvoje kyla labai daug problemų, kuriuos susijusios su vaikais ir vaikų elgesiu. Vaikai masiškai svaiginasi, jie bėga iš namų. Yra ir dar daug daugiau problemų. Pasak jos, visos problemos ateina ne tik iš namų ir artimos aplinkos, o prie tokio vaikų elgesio galėjo prisidėti karo ir pandemijos padariniai.

REKLAMA

„Visos sveikatos paslaugos, o ypatingai psichinės sveikatos paslaugos, jeigu palyginsime ilgesnį laikotarpį, atrodytų, lyg ir tam tikras proveržis. Bet akivaizdu, kad problemų spektras toks platus: karas, pandeminiai padariniai. Po tokių padarinių, psichologinės pagalbos vaikams ir jų šeimoms reikia dar daugiau. Pirmiausia tai yra sektorius pačioje savivaldybėje, ką ji galėtų suteikti ir kur galėtų tas paslaugas nupirkti“, – sako E. Žiobienė.

Vaikai dėl psichotropinių medžiagų vartojimo patenka į gydymo įstaigas dėl apsinuodijimo

Pasak E. Žiobienės, kartą per savaitę į ligoninę atkeliauja 10-12 metų vaikai smarkiai apsinuodiję psichotropinėmis medžiagomis. Ji priduria, kad prevencinės programos – neturi jokių naudingų vaisių.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra ir kitos kasdieninės kylančios problemos, kur mokyklos, turbūt tikisi savivaldybių ar švietimo ministerijos aktyvesnio dalyvavimo, tuo tarpu akivaizdu, kad visos kitos institucijos galvoja, kad mokykla pati turėtų išspręsti patyčių kasdienę kultūrą mokykloje ir ją naikinti. 

REKLAMA

Taip pat įvairių psichotropinių medžiagų ne tik naudojimą mokykloje, bet taip pat ir patikrą mokykloje, kokios jos yra ir kas įsinešama ir kas jomis naudojasi. Iš tikrųjų, praktiškai kiekvieną savaitė atsitinka vienas arba du įvykiai, kada vaikai dėl psichotropinių medžiagų vartojimo patenka į gydymo įstaigas ir gana blogo sveikatos stovio, dėl apsinuodijimo.

Akivaizdu, kad problemos sprendimas tik prevencinėmis programomis, tokios kokios yra dabar – nepakankamos. Mes, tikrai daug vilčių siejame su gyvenimo įgūdžių ugdymo programas, kuri turėtų apimti ir prevencines programas.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmiausia, pasigendami inovatyvumo ir vaikams prieinamo forma pateikimo, kad jos sudomintų tos prevencinės programos. 

Pagal dabartinius duomenis psichotropinėmis medžiagomis apsinuodija gan jauno amžiaus vaikai, mes kalbame apie 10-12 metų vaikus ir tai yra jauni žmonės, kuriuos sunkiai pavadintume paaugliais. Todėl akivaizdu, kad tos programos turėtų būti labiau orientuotos į kuo mažesnį amžių“, – vardijo ji. 

 

„Akivaizdu, kad turime spręsti psichotropinių medžiagų vartojimo klausimą. Kad ir ką beskalytume, manau, kad įrankius turime visi: tiek mokykla, tiek teisėsaugos institucijos. Čia tik sąžiningu darbu ir bendradarbiavimu galima pasiekti rezultatą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, manau, kad šiuo atveju, net teisės aktų mes turime pakankamai, čia reikia sąžiningo, tvirto darbo“, – sako ji. 

 

Nepilnamečiai iš namų sprunka ne po vieną kartą

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienė, dėmesį išskiria ir dingusiems bei pabėgusiems vaikams. Anot jos, šiuos klausimus sprendžia visos jėgos, tačiau nepilnamečiai bėga iš namų ir toliau negalvodami apie pasekmes. 

„Kalbant apie dingusius, bet aš dar siečiau dar su kita tema, kur yra  bėgantys vaikai, mes jau turbūt antri metai ar daugiau, kaip dirbame su socialinės apsaugos ministerija, vidaus reikalų ministerija, teisėsaugos institucijomis, vaiko įvaikinimo teisių tarnyba ir nevyriausybinių yra pakviesta, kaip dirbti su vaiku, kuris dėl vienų ar kitų priežasčių pasišalinti iš institucinės globos, šeimos. 

REKLAMA

Kaip dirbti su priežastingumu, nes dažniausiai bėgimas yra pasekmė vienų ar kitų priežasčių, problemų, kurios yra vaiko aplinkoje. 

Kitas dalykas, mes stengėmės ir tas pavienes istorijas nagrinėti, ypatingai ten kur mes matome kartotinumą, kur ne dėl sveikatos problemų žmogus nesuvokia bėgimo, bet yra ir akivaizdžios problemos vaiko aplinkoje, kiekvienu atveju bandome išsiaiškinti ir spręsti jas, kartu su savivaldybės ir vaiko teisių įvaikinimo tarnyba“, – vardija E. Žiobienė.

Pandemija ? Čia kai buvo klastojamos mirtys nuo kovido. Čia kai medikai piktybiškai neskirdavo antibiotikų, kurie būtų išgelbėję daug gyvybiu . Čia kai neisileisdavo pacientų į ligoninę . Čia kai pacientai turėdavo po 6, 10 val laukti pieno riebumą rodančių testu atsakymo , o tuo tarpu jiems nebūdavo teikiama pagalba. Čia kai žmonės negalėdavo išvažiuoti iš gyvenamu vietų o turciai važinėdavo po visą Lietuvą. Čia kai elitas baliavodavo be kaukių o paprasti žmonės buvo gaudomi miške todėl kad be kaukės. Čia kai buvo uždarytas mažas verslas ir buvo leidžiama pasipinigauti turciams
Kai jautiesi nereikalingas, neidomus, nesvarbus, kai nera empatijos jausmo seimoje, kai tevams nuosirdziai nerupi kas dedasi vaiko galvoje, kuo jis gyvena, ka megsta, kas patinka ir visu svarbiausia KAS NEPATINKA, KO BIJO, KO NENORI ir ko reikia kad jaustusi laimingas tai ir yra tas didziulis tarpeklis tarp vaiku ir tevu, arba dar variantas kai tevai taip pristoja prie vaiko, kad pastarajam viskas mo norisi - tai begti nuo tokio RUPESCIO.
o pandemijos atveju tai buvo puiki proga artimiesiems ESTI VIENI KITUS uz bet ka ir del bet ko, vien jau todel, kad nebuvo kur issilieti, kur iseiti, truko privatumo ir erdves
Tie urodai visai jau baimes jausma prarado sukos
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų