„Panašią situaciją aš turėjau policijoje. Pareigūnai tikrai pakankamai dažnai žudėsi. Buvo priimti sunkūs sprendimai, plečiant psichologų galimybes (...) Įsteigėme visuomeninius kapelionus, dėl ko šaipėsi iš mūsų, o pasirodo, kad tai yra didžiulė dvasinė, psichologinė nauda“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė S. Skvernelis.
„Ne ministerija tada sprendė, ne Vyriausybė, ne Seimas. Institucija sprendė tada, mūsų bendruomenė nusprendė, kad reikia kitaip. Lygiai to pat ir medikams linkiu“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.
Jis taip pat teigė matantis, jog medikų bendruomenėje kylančios problemos atsiranda dėl milžiniško darbo krūvio, psichologinės atsakomybės, taip pat ir dėl vidinių tarpusavio santykių.
„Iš tikrųjų yra problema medicinos bendruomenėje, kadangi krūvis yra milžiniškas, didžiulė psichologinė atsakomybė už, pirmiausiai, pacientą. Pasirodo, ko tikrai niekada nežinojau, bet tą tvirtina medikų dauguma, kad yra ir „nestatutiniai santykiai“, didžiulė ir nesveika konkurencija dėl pareigybių, nors visi šaukia, kad medikų trūksta, bet, pasirodo, kad yra kita problema“, – teigė S. Skvernelis.
„Ji yra įsisenėjusi, bet to vien administracinėmis priemonėmis nesutvarkysi. Keiskime čia mąstysena, pirmiausia, savyje, patys pirmi ir tada bus galima spręsti su psichologais ir visa kita“, – sakė jis.
Pasak Vyriausybės vadovo, problemos medikų bendruomenėje kyla ir dėl „sergančios visuomenės“.
„Aš manau, kad tai yra mūsų visuomenės problema. Mūsų visuomenė stipriai serga visais klausimais. Kada mes matome tokią tragediją, tada bandome pavaizduoti, kad mums labai rūpi – susirūpiname, bandome kovoti, bet tuo pat metu darome kitokius žingsnius – tyčiojamės iš kitų žmonių, sergančių žmonių, abejojame jų gebėjimais eiti pareigas, dirbti, tai rodo mūsų viduramžių mąstymą“, – sakė premjeras S. Skvernelis.
Apie medikų patiriamą psichologinį smurtą iš vadovų ar aukštesnes pareigas užimančių gydytojų pradėta kalbėti po to, kai spalį nusižudė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikas.
Sveikatos apsaugos ministerija dėl to ėmėsi priemonių: skatina apie psichologinį smurtą darbe anonimiškai pranešti nemokamu pasitikėjimo telefonu, taip pat kviečia medikų bendruomenę į viešą konsultaciją, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą, psichosocialines darbo sąlygas, tarpusavio bendravimo kultūrą ir spręsti kitas problemas gydymo įstaigose.