• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinsis, kas beveik per metus padaryta įgyvendinant pilietinio pasipriešinimo strategiją.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinsis, kas beveik per metus padaryta įgyvendinant pilietinio pasipriešinimo strategiją.

REKLAMA

„Žiūrėsime, kaip sekasi rengti visuomenę pilietiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. (...) Tikimės pozityvaus pokyčio praktiniuose sprendimuose ir atliepimo į mūsų idėjas“, – BNS sakė NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Pasak jo, bus aiškinamasi, kaip sekasi ruošti nacionalinio saugumo ir krašto gynybos kursus devintokams.

„Planuojame, kad šiemet jie turėtų apimti daugiau mokyklų“, – sakė komiteto vadovas.

Jo teigimu, taip pat norima parengti civiliams skirtą atsparumo ir rezistencijos mokymo kursą. 

NSGK posėdyje ketina dalyvauti kariuomenės, Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai, Lietuvos šaulių sąjungos vadas.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją Seimas priėmė pernai gegužę.

Dokumentas numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

REKLAMA

„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma jame.

Strategijoje numatyta ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.

REKLAMA
REKLAMA

Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Pilietinis ugdymas turėtų būti įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas būtų privalomas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje. Pasak dokumento, šiam mokymui reiktų užtikrinti tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Strategijoje taip pat numatoma stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.

Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70  proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.

Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų