Už projektą balsavo 86, susilaikė 4 parlamentarai, balsavusiųjų prieš nebuvo.
Projektą inicijavusi Susisiekimo ministerija tvirtina, kad šiuo metu nustatytas teisinis reguliavimas nepakankamai užtikrina greitą ir sklandų valstybės ekonomikai ir šalies gerovei reikšmingų TEN-T projektų įgyvendinimą.
Šiuo projektu siekiama efektyvinti tokių projektų įgyvendinimo procesus, ypatingos valstybinės svarbos statuso suteikimo, administracinių sprendimų priėmimo ir administracinių paslaugų teikimo ir kt.
Pagrindinis Susisiekimo ministerijos iniciatyvos tikslas buvo supaprastinti TEN-T įgyvendinimą skatinančias priemones ir padaryti aiškesnes projektų vykdytojams procedūras, susijusias su leidimų išdavimu ir viešaisiais pirkimais.
Siekiant, kad projektų įgyvendinimo procedūros taptų paprastesnės, veiksmingesnės ir skaidresnės, įstatymo projektu nutarta paskirti instituciją, kuri yra kontaktų centras projekto rengėjui. Pagrindinės paskirtosios institucijos funkcijos apims informacijos apie projekto įgyvendinimą jo rengėjui teikimą, taip pat buvimą kontaktų centru bendraujant su viešojo administravimo ir kitais subjektais, kurių sprendimai reikalingi TEN-T projektui įgyvendinti.
Paskirtąja institucija bus Susisiekimo ministerija.
Taip pat nustatyta, kad leidimo išdavimo procedūra negalėtų būti ilgesnė kaip ketveri metai nuo leidimo išdavimo procedūros pradžios. Šis ketverių metų laikotarpis būtų netaikomas įsipareigojimams, kylantiems pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos (ES) teisę, ir neapimtų laikotarpių, susijusių su teismo procesais, kurie inicijuoti siekiant ginti asmenų teises teisme, taip pat laikotarpių, susijusių su teismo sprendimų vykdymu.
Susisiekimo ministerija teigia, kad leidimo išdavimo procedūros terminas galėtų būti pratęstas pagrįstais atvejais. Tokiu būdu siekiama užtikrinti TEN-T projektų vykdymo operatyvumą.
Vadovaujantis ES teisės aktais, pagrindinio TEN-T projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 m., o viso TEN-T įgyvendinimo darbai turi būti baigti iki 2050 m.